Kaip informuoja STT, taip pat šioje byloje kurstymu ir padėjimu piktnaudžiauti, dokumentų klastojimu ir melagingos informacijos pateikimu siekiant įgyti dokumentą kaltintas ir Kaune gyvenantis pensininkas A.B.
Ikiteisminio tyrtimo metu nustatyta, kad A.B. Kaune, valstybinėje žemėje nesuformuotame skype, neturėdamas jokių teisių į valstybinę žemę, 2006–2007 m. savavališkai pasistatė gyvenamąjį namą ir du ūkio pastatus.
A.B., siekdamas įteisinti savavališkas statybas bendrininkavo su Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos priežiūros skyriaus vyriausiaja specialiste S.L., kuri tuo metu vadovavo Kauno apskrities viršininko įsakymu sudarytai statinių pripažinimo tinkamais naudoti komisijai. Pagal galiojančius teisės aktus šios statybos negalėjo būti įteisintos, nes pastatai buvo pastatyti ant valstybinės žemės, neturint į ją jokių nuosavybės teisių.
Tačiaui S.L., viršydama savo įgaliojimus, bendrai veikė su A.B., suklastojo dokumentus, prašymą įregistravo atgaline data, dokumentuose nurodė, kad statiniai statyti net dvidešimčia metų ansčiau ir tokiu būdu, pažeidus LR Statybos įstatymą ir kitus galiojančius teisės aktus, A.B. savavališkai pasta tytus statiniusi įteisino ir išdavė pastatų pripažinimo tinkamais naudoti aktą.
A.B., įteisinęs savavališkai valstybinėje žemėje pastatytus statinius, įregistravo juos Nekilnojamojo turto registre. Po to kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją su prašymu išduoti sąlygas detaliojo plano dokumentui rengti ir sėkmingai gavo Kauno m. savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus išduotą planavimo sąlygų sąvadą – leidimą prie esamų statinių suformuoti žemės sklypą.
Teismas, išnagrinėjęs šią bylą, nors ir ne dėl visų kaltinamiesiems inkriminuojamų nusikaltimų, pripažino juos kaltais ir nuteisė, skiriant A.B. sumokėti 1 tūkst. 40 litų dydžio baudą, S.L. – 1 tūkst. 950 litų baudą. Nuosprendis kol kas neįsiteisėjęs, jis gali būti skundžiamas aukštesnės instancijos teismui.
Ši byla atskleidžia ne tik neteisėtus nelegalių statybų įteisinimo mechanizmus, bet ir valstybinės žemės užgrobimo būdus. Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento duomenis, iki 2007 m. rugsėjo Kauno mieste nuosavybės teisės į žemę nebuvo atkurtos 6 tūkst. 564 asmenims, t. y. į 3 tūkst. 194 ha žemės.
Todėl svarbu, kad nesąžiningi žemėtvarkos pareigūnai, patekę teisėsaugos akiratin, naikinant Apskričių administracijas bei pertvarkant kai kurių žemėtvarkos procedūrų administravimą, vėliau nebus įdarbinti vykdyti tas pačias funkcijas pavyzdžiui, savivaldybėse.
