Valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras Aurelijus Navickas teigė, kad smurto išpuoliu prieš bejėgiškos būklės asmenį prišaukęs šo artimo ir neįgalaus žmogaus mirtį kaltinamasis padarė labai sunkų nusikaltimą ir nusipelnė įstatymų numatytos griežtos bausmės, todėl prašė paskirti 16 metų laisvės atėmimo bausmę.
Nuteistajam pirmuosius trejus metus laisvės atėmimo bausmės metus paskirta atlikti kalėjime, kitus – pataisos namuose.
Visiška neveiksnia pripažinta 88 metų panevėžietė, slaugoma ją prižiūrėjusio sūnėno, jo pykčio priepuolio ir smurto išpuolio sulaukė pernai vieną liepos vakarą, kai buvo atnešta vakarienė. Beveik nematanti senolė buvo mušama ir spardoma. Teismo medicinos ekspertai nustatė, kad nukentėjusiajai buvo suduota ne mažiau kaip trisdešimt šeši smūgiai į įvairias kūno vietas. Dėl patirtų sužalojimų senolę ištiko mirtis.
Teismas, spręsdamas bausmės paskyrimą, atsižvelgė, kad kaltinamasis nebuvo numatęs daryti nusikaltimą, tai rodo mažesnį jo pavojingumą. Kaltinamasis prisipažino savo kaltę – tai yra baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė, todėl jam buvo skirta mažesnė bausmė nei sankcijoje nustatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis.
Įstatymas už bejėgiškos būklės žmogaus nužudymą numato laisvės atėmimo bausmę nuo aštuonerių iki 20 metų, arba iki gyvos galvos.
