Vilniaus apygardos teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Alvyros Onos Kvaraciejūtės, bei teisėjų Vlado Nikitino ir Virginijos Švedienės, pabandė rimtai įsigilinti ir pagaliau teisingai išnarplioti sudėtingąją dviejų „Volvo“ avarijos bylą.
Sostinės Žvėryno rajone M.Glinskio ir R.R.Petravičiaus vairuojami automobiliai nelemtai susidūrė dar 2004-ųjų rugsėjo 23 dieną apie 18.31 val., tačiau ligšiol ši byla permainingai klaidžiojo po visų instancijų teismus (žr. susijusius straipsnius).
Prieš tai Vilniaus 1-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu M.Glinskis dėl šios avarijos buvo nuteistas 3 metams kalėjimo (bausmę atidedant), o pagal vėlesnį Vilniaus apygardos teismo verdiktą – išteisintas. Tačiau Lietuvos Aukščiausiajam Teismui šią bylą grąžinus nagrinėti iš naujo, kiti apygardos teismo teisėjai priėmė priešingą nutartį.
„Kolegija, įvertinusi bylos duomenis, yra įsitikinusi, kad pirmosios instancijos teismas surinktus įrodymus ištyrė ir įvertino nepažeisdamas Baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje numatytų reikalavimų bei pagrįstai dėl autoįvykio kilimo ir atsiradusių pasekmių – R.R.Petravičiaus sunkaus sveikatos sutrikdymo, dėl kurio jis mirė, – pripažino kaltu būtent Mindaugą Glinskį“, – pažymima pirmadienį paskelbtoje nutartyje.
Teisėjai apibendrino, jog nuteistojo M.Glinskio apeliacinis skundas netenkintinas, o nukentėjusiosios-civilinės ieškovės Onos Danutės Petravičienės skundas tenkintinas iš dalies.
„M.Glinskis nuteistas pagrįstai, jo nusikalstama veika įrodyta nuosprendyje aptartais įrodymais, ji tinkamai kvalifikuota, o paskirta bausmė nėra per griežta“, – teigia kolegija.
Tačiau pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręsto nukentėjusiosios civilinio ieškinio, pažymėjo apygardos teisėjai.
Nelaimė Žvėryno sankryžoje
Kaip jau pasakojo 15min.lt, nelaimė įvyko sostinės Žvėryno mikrorajone, lygiareikšmių Liepyno ir Sakalų gatvių sankryžoje.
Ekspertai nustatė, jog beveik naują kelis šimtus arklio galių turintį „Volvo S60“ vairavęs M.Glinskis prieš avariją judėjo mažiausiai 66 km/val. greičiu.Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad patyręs „Volvo 460“ vairuotojas, sustodamas prieš lygiareikšmių kelių sankryžą bei dėl neleistinose vietose pastatytų automobilių riboto matomumo įvažiuodamas į gatvių sankirtą labai nedideliu greičiu, elgėsi ypatingai atsargiai.
R.R.Petravičius su „Volvo 460“, ekspertizės duomenimis, į sankryžą įriedėjo ne didesniu kaip 7 km/val. greičiu.
Situaciją itin komplikavo ir dar vienas ne pagal taisykles pastatytas automobilis – „Ford Sierra“ buvo paliktas vos už 3 metrų nuo sankryžos. Ruošdamasis jį apvažiuoti, M.Glinskis persirikiavo kelio vidurio link, bet netrukus sankryžos viduryje rėžėsi į R.R.Petravičiaus „Volvo“.
Tritaškiai diržai turėjo išgelbėti?
13-kos puslapių šiandieninėje teismo nutartyje išdėstyta, kokiais argumentais savo pozicijas gynė abi šalys, kolegija kruopščiai gvildena tragiškos avarijos aplinkybes, priežastis bei pasekmes.
M.Glinskio apeliaciniame skunde teigiama, kad ekspertai nustatė, ir tai patvirtino teisme, jog R.R.Petravičiaus eismo įvykio metu patirti sužalojimai netiesiogiai sąlygojo jo mirtį, t. y. septyniasdešimtmetis mirė nuo sužalojimų dėl išsivysčiusių komplikacijų. Ekspertai nurodė, kad dėl susidariusių susidūrimo, išcentrinių bei inercijos jėgų R.R.Petravičius buvo nublokštas į dešinę ir tikėtina, kad sunkūs galvos ir galvos smegenų sužalojimai buvo padaryti jam galva atsitrenkus į vairuojamo automobilio priekinių dešinių durelių pusę ties jų sandūra su kėbulo viduriniu statramsčiu.
M.Glinskis tikino, kad jis pats iš karto po įvykusio autoįvykio matė, kad „Volvo 460“ vairuotojas buvo neprisisegęs saugos diržo. Be to, apklaustas teismo medicinos ekspertas patvirtino, kad ant R.R.Petravičiaus kūno sužalojimų, būdingų žmogui, prisisegusiam saugos diržu, nustatyta nebuvo. Byloje yra pažyma, iš kurios matyti, kad automobilyje „Volvo 460“ gamykloje buvo sumontuoti tritaškiai priekinių sėdynių diržai su pirotechniniais įtempėjais. Tuo atveju, jeigu vairuotojas būtų prisisegęs saugos diržu, jis susidūrimo metu liktų sėdynėje bei automobilio salone turėjo suveikti oro pagalvės. Todėl, pasak nuteistojo, šios aplinkybės rodo, kad nukentėjusysis R.R.Petravičius nebuvo prisisegęs saugos diržo, t. y. savo veiksmais pažeidė KET 65 punkto reikalavimus.
Kas iš tiesų kaltesnis?
M.Glinskio bei jo gynėjų teigimu, situacijoje, kai abu vairuotojai pažeidė KET reikalavimus būtina nustatyti ir teisiškai įvertinti, kieno veiksmai buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti. Nustatyta, kad susidūrimas įvyko lygiareikšmių gatvių sankryžoje. Sutinkamai su KET 197 punkto reikalavimais „lygiareikšmių kelių sankryžoje vairuotojas privalo duoti kelią iš dešinės artėjančioms transporto priemonėms“.
Pirmumo teisę, kertant sankryžą, turėjo automobilis „Volvo S60“, todėl, nuteistojo įsitikinimu, darytina išvada, kad eismo įvykis kilo dėl vairuotojo R.R.Petravičiaus veiksmų, kuris ne tik artėjo prie sankryžos iš dešinės, bet ir, kaip buvo nustatyta eksperimento metu, galėjo matyti artėjančią transporto priemonę ir laiku ją sustabdyti.
 |
| 15min.lt iliustracija/Avarijos schema |
M.Glinskio teigimu, teismas visiškai teisiniu požiūriu nevertino vairuotojo R.R.Petravičiaus veiksmų, išskyrus tai, kad nukentėjusiojo elgesį susidariusioje situacijoje pavadino kaip rizikingą. Jis pažymi, kad byloje buvo būtina nustatyti ir įvertinti teisiniu požiūriu, kas, kertant sankryžą, turėjo pirmumo teisę pravažiuoti sankryžą. Vilnietis nurodo, kad teismai ne vieną kartą, nagrinėjant analogiškas situacijas pripažino, kad greičio viršijimas yra KET pažeidimas, už kurį numatyta administracinė teisinė atsakomybė, tačiau tai neturi lemiamos reikšmės autoįvykiui kilti, greičio viršijimas pats savaime nesukelia kokių nors pasekmių, jeigu KET nepažeistų ir kitas vairuotojas (Vilniaus apygardos teismo nutartys bylose nr. 1A-73/05 (2005-01-18); 1A-172/2008 (2008-03-05).
Dėl išdėstytų aplinkybių nuteistasis M.Glinskis yra įsitikinęs, kad nagrinėjamoje situacijoje pasekmės atsirado ne dėl jo padaryto KET pažeidimo, o dėl kaltų vairuotojo R.R.Petravičiaus veiksmų ir neleistinoje vietoje priparkuotų automobilių. Jeigu minėtų veiksnių nebūtų, neįvyktų eismo įvykis ir nenukentėtų pats R.R.Petravičius. Todėl, pasak apelianto, darytina išvada, kad jo veiksmuose nėra nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo požymių.
Teisėjams pagelbėjo ekspertai
Savo ruožtu teisėjų kolegija rašo, jog siekiant išsiaiškinti tikrąsias eismo įvykio kilimo priežastis, jo mechanizmą, transporto priemonių greitį iki susidūrimo, transporto priemonių susidūrimo vietą bei kitas svarbias bylai aplinkybes, buvo atlikta autotechninė ekspertizė ir gautos ekspertų išvados (2005-12-19 ekspertizės aktas Nr. 11-2760-(05). Ekspertai, įvertinę turimus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, užfiksuotus transporto priemonių išorinius apgadinimus, eismo įvykio vietos nuotraukas, atlikę tyrimą, nustatė, kad automobilio „Volvo 460“ vairuotojas R.R.Petravičius į lygiareikšmių Sakalų-Liepyno gatvių sankryžą įvažiavo tikėtina ne didesniu kaip 7 km/h greičiu, o M.Glinskis į sankryžą įvažiavo ne mažesniu kaip 66 km/h greičiu.
Ekspertų išvadas, kad R.R.Petravičius į sankryžą įvažiavo labai nedideliu greičiu, iš esmės patvirtina tiek nukentėjusiosios O.D.Petravičienės parodymai, kad R.R.Petravičius prieš gatvių sankryžą buvo sustabdęs automobilį bei iš lėto judėjo į priekį, kadangi per dešinėje (jų važiavimo kryptimi) pusėje sustatytus automobilius nebuvo galima matyti kelio, tiek ir liudytojos M.N. parodymai, kur ji nurodė, kad matė Sakalų-Liepyno gatvių sankryžoje stovintį automobilį „Volvo 460“, kuris stovėjo ne mažiau 2 sekundžių. Nuteistojo teigimą, kad jis Liepyno gatve važiavo apie 55 km/h greičiu, o įvažiuodamas į sankryžą greitį sumažino dar 10–15 km/h, paneigia tiek ekspertų tyrimas, tiek ir liudytojų A.B., J.V.A. parodymai. Jie nurodė, kad matė M.Glinskio automobilį važiuojant dideliu greičiu, ženkliai viršijančiu saugų. Ekspertai tikėtinas automobilių „Volvo 460“, „Volvo S60“ ir „Ford Sierra“ padėtis susidūrimo metu viena kitos atžvilgiu ir važiuojamųjų dalių sankirtos sankryžoje pločio ir ilgio atžvilgiu pavaizdavo prie ekspertizės akto pridedame plane.Ekspertai nustatė, „Volvo S60“ vairavęs M.Glinskis prieš avariją judėjo mažiausiai 66 km/val. greičiu.
Iš plano matyti, kad automobilių „Volvo 460“ ir „Volvo S60“ susidūrimas įvyko ties sankryžos viduriu, Liepyno gatvės važiuojamosios dalies kairėje pusėje (pagal automobilio „Volvo S60“ važiavimo kryptį), automobiliui „Volvo S60“ prieš pat susidūrimą važiuojant Liepyno gatvės važiuojamosios kelio dalies viduriu apie 1,9 m. atstumu nuo važiuojamosios dalies dešinio krašto; susidūrimo metu automobilis „Volvo S60“ priekio kaire puse atsitrenkė į automobilio „Volvo 460“ dešinio šono priekinę dalį.
Elgėsi ypatingai atsargiai
Kolegijos įsitikinimu, R.R.Petravičiaus elgesys, kuomet riboto apžvelgiamumo metu jis atsargiai įvažiuoja į lygiareikšmių kelių gatvių sankirtą, susidariusioje sudėtingoje eismo situacijoje buvo priimtini, nepažeidžiantys kelių eismo taisyklių reikalavimų.
Kolegija kartu atkreipia dėmesį, kad 2007-09-06 ekspertizės akte Nr. 11-2548(07) padaryta išvada, kad R.R.Petravičius, važiuodamas į sankryžą ir siekdamas išvengti eismo įvykio, privalėjo imtis visų atsargumo priemonių, sulėtinti greitį ir važiuoti nedidesniu kaip 3 km/h greičiu, kad pastebėjęs iš dešinės kertamu keliu artėjantį automobilį, galėtų sustoti iki jo važiavimo per sankryžą juostos ir nekliudyti jam (duoti kelią), yra abejotina.
Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad R.R.Petravičius, sustodamas prieš lygiareikšmių kelių sankryžą bei dėl neleistinose vietose pastatytų automobilių riboto matomumo įvažiuodamas į gatvių sankirtą labai nedideliu greičiu, elgėsi ypatingai atsargiai, jo veiksmai atitinka KET 50, 53 punktų reikalavimus.
Pažeidėjas su fordu – tik detalė
Tiek nuteistasis, tiek ir nukentėjusioji bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu patvirtino, kad sankryžoje, neleistinose vietose stovėjo transporto priemonės, kurios ribojo sankryžos apžvelgiamumą. Tačiau, kolegijos įsitikinimu, neleistinose vietose pastatytos transporto priemonės nebuvo pagrindine priežastimi nagrinėjamam eismo įvykiui kilti, kadangi tai netrukdė nuteistajam M.Glinskiui laikytis kelių eismo taisyklių reikalavimų, pasirinkus tinkamą greitį ir neįvažiavus į priešingą eismo juostą, saugiai kirsti lygiareikšmių kelių sankryžą.
 |
| 15min.lt iliustracija/Avarijos schema |
Pagal KET 173 punktą (galiojusį autoįvykio metu), tuo atveju, jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Kaip matyti iš eksperimento metu darytos vaizdinės medžiagos, M.Glinskis, važiuodamas Liepyno gatve link Stumbro gatvės, galėjo iš tolo matyti priešais esančią sankryžą bei už jos iš dešinės pusės stovintį automobilį „Ford Sierra“ ir imtis tinkamų priemonių pirmiausia saugiam riboto matomumo lygiareikšmių kelių sankryžos pravažiavimui, o tik paskui saugiam kitoje jos pusėje stovinčios transporto priemonės apvažiavimui. Tuo tarpu M.Glinskio veiksmai, kuomet jis nepasirinko saugaus greičio, laiku nestabdė transporto priemonės, dar prieš kirsdamas sankryžą išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, buvo nepriimtini buvusioje eismo situacijoje ir nesaugūs.
Išdėstytos aplinkybės rodo, kad ne R.R.Petravičiaus veiksmai, kuomet jis atsargiai, nedideliu greičiu įvažiavo į riboto apžvelgiamumo lygiareikšmių gatvių sankirtą, bei neleistinose vietose sankryžoje pastatytos transporto priemonės, kaip tą nurodo nuteistasis, o būtent nuteistojo kelių eismo taisykles pažeidžiantys veiksmai, kuomet jis ženkliai viršydamas gyvenvietėse nustatytą saugų greitį, važiuodamas 1,9 m. nutolęs nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, įvažiuodamas į priešingos krypties eismo juostą dar iki sankryžos, ir buvo pagrindine sąlyga bei priežastimi eismo įvykiui kilti.
Saugos diržas – ne esmė?
Kaip minėta, vienas iš pagrindinių nuteistojo gynybos argumentų buvo, kad „Volvo 460“ vairuotojas buvo neprisisegęs. Tačiau byloje nėra tiksliai nustatyta, ar R.R.Petravičius eismo įvykio metu nebuvo prisisegęs saugos diržus.
Ekspertas Giedrius Kisielius teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad nebuvo konstatuota sužalojimų, būdingų asmeniui esant prisisegus saugos diržams. Kartu pažymėjo, kad buvusioje eismo situacijoje, veikiant išcentrinei jėgai, saugos diržai galėjo nepalikti pėdsakų kūne. Todėl ekspertas negalėjo nei paneigti, nei patvirtinti, kad R.R.Petravičius eismo įvykio metu buvo prisisegęs saugos diržus.Jei R.R.Petravičius ir buvo neprisisegęs saugos diržo, jo padarytas KET pažeidimas nesukėlė jokios grėsmės kitiems eismo dalyviams, tai neturėjo lemiamos reikšmės autoįvykiui kilti bei žalai atsirasti. Priešingai, priežastimi eismo įvykiui kilti bei nustatytiems padariniams atsirasti buvo M.Glinskio neatsargūs, neteisėti, KET reikalavimus pažeidžiantys veiksmai.
Kita vertus, ta aplinkybė ar eismo įvykio metu R.R.Petravičius buvo prisisegęs saugos diržus, ar jų nebuvo prisisegęs, nagrinėjamu atveju neturi esminės reikšmės nustatant pagrindinę eismo įvykio kilimo priežastį, vairuotojo kaltus veiksmus, pažeidžiant kelių eismo taisyklių reikalavimus, įtakojusius eismo įvykio kilimą.
Tuo atveju, jei R.R.Petravičius ir buvo neprisisegęs saugos diržo, jo padarytas KET pažeidimas nesukėlė jokios grėsmės kitiems eismo dalyviams; tai neturėjo lemiamos reikšmės autoįvykiui kilti bei žalai atsirasti. O priešingai, kaip jau yra konstatuota, priežastimi eismo įvykiui kilti bei nustatytiems padariniams atsirasti buvo nuteistojo M.Glinskio neatsargūs, neteisėti, KET reikalavimus pažeidžiantys veiksmai.
Sudėliojo piniginius reikalus
Apygardos teisėjų kolegija paaiškino, kodėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręsto nukentėjusiosios civilinio ieškinio.
Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į visas svarbias bylos aplinkybes ir nustatė nepagrįstai mažą neturtinės žalos atlyginimo dydį.
Našle likusi O.D.Petravičienė vylėsi prisiteisti bent 5 kartus didesnę sumą neturtinei žalai atlyginti.
Teisėjų kolegija šį reikalavimą patenkino iš dalies – padidino moralinės kompensacijos sumą nuo 20 iki 40 tūkst. litų (beje, būtent tokią sumą rekomendavo bylos prokuroras Anatolijus Pošiūnas).
Be to, šįkart teismas sutiko, jog M.Glinskis privalo apmokėti ieškovės advokatų paslaugas – iš viso 11 200 litų.
Tačiau teismas gerokai apkarpė anksčiau O.D.Petravičienei priteistos turtinės žalos sumą: panaikino nuosprendžio dalį, kuria priteista 11 770,40 litų iš M.Glinskio ir UAB „Savas automobilis“ (kuriai tuo metu priklausė M.Glinskio vairuojama mašina). Šių išlaidų ieškovė nepagrindė dokumentais, į bendrą ieškinio sumą ji buvo įtraukusi net medikų kyšiams išdalytus pinigus.
Nukentėjusiosios teigimu, nagrinėjamu atveju jos vyro žūties priežastis yra M.Glinskio nusikalstami veiksmai, dėl kurių ji patyrė skausmą, dvasinius išgyvenimus ir tai yra negrįžtama, t. y. visam gyvenimui. Nurodo, kad po šio įvykio ji patyrė ir šiuo metu patiria nuolatines psichologines kančias. Kadangi įvykio metu automobilyje ji važiavo kaip keleivė, todėl jai teko iškęsti didelį baimės jausmą. Po įvykio, jos vyras R.R.Petravičius nuo 2004-09-23 iki 2005-01-08, t. y. iki jo mirties buvo gydomas ligoninėje, todėl šis laikotarpis bei dėl sužalojimų ištikusi vyro mirtis, pakeitė jos fizinę ir psichologinę būseną, nes nebegali produktyviai dirbti net paprasčiausių buities darbų. Dėl vyro netekties, patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, dvasinį sukrėtimą. Po šio įvykio atsirado rimtų sveikatos pokyčių, kurie suvaržė jos gyvenimą, jų pasekmės išliks visam gyvenimui.Teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, našlės patirtą neturtinę žalą įvertino 40 000 litų.
Našlės įsitikinimu, teismo nustatyta ir priteista 20 000 litų dydžio suma neturtinei žalai atlyginti yra neadekvati paties teismo nustatytiems faktams, įvertinant sužalojimo sunkumą ir jo pasekmes – žmogaus mirtį. Paprastai tokia neturtinės žalos dydžio suma priteisiama tais atvejais, kai neturtinė žala padaroma nesunkiai sutrikdžius sveikatą.
Vėl laukia Aukščiausiasis Teismas?
O.D.Petravičienė atkreipė dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai R.R.Petravičiaus elgesį laikė rizikingu, didžiai neatsargiu. Teismas taip pat neįvertino tos aplinkybės, kad pati nukentėjusioji O.D.Petravičienė dalyvavo eismo įvykyje – buvo keleive R.R.Petravičiaus vairuojamame automobilyje. Nors eismo įvykio metu ji ir nepatyrė sužalojimų, tačiau akivaizdu, kad staigus, netikėtas automobilių susidūrimas, jos akivaizdoje sutuoktinio sužalojimas, nukentėjusiajai sukėlė išgąstį, sukrėtimą, išgyvenimus.
R.R.Petravičius mirė 2005-01-08. Ilgą laiką R.R.Petravičius dėl galvos smegenų sumušimo buvo komoje. Todėl vyro slaugymas, nežinia dėl jo sveikatos būklės, dėl jo galimybės pabusti iš komos, pasveikti, O.D.Petravičienei kėlė papildomų nepatogumų, dvasinių išgyvenimų. Į tai teismas priimdamas nuosprendį reikiamai neatsižvelgė. Kolegija, įvertinusi šias aplinkybes, atsižvelgusi į sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus, nustatė O.D.Petravičienės patirtos neturtinės žalos dydį lygų 40 000 litų.
Papildomi 20 000 litų priteisti solidariai iš M.Glinskio ir UAB „Savas automobilis“.
Visą šią Vilniaus apygardos teismo nutartį abi šalys ir vėl turi teisę skųsti Aukščiausiajam Teismui.
