Kaip rašoma bendrame Tauragės ir Kauno valstybinės mokesčių inspekcijos pranešime, Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Kauno AVMI) ir Tauragės AVMI nustatė beveik identiškus pažeidimus visiškai skirtinga veikla besiverčiančiose įmonėse. Tiek Kaune registruota įmonė, kuri teikė prekių likučių inventorizavimo paslaugas didiesiems prekybos tinklams, tiek Tauragės įmonės, vykdančios medienos ruošos paslaugų veiklą, siekdamos išvengti šimtatūkstantinių mokesčių biudžetui, darbo santykius „dangstė“ individualia veikla. Valstybės biudžetą sukčiavusios bendrovės papildys 600 tūkst. litų suma.
Tikrinta Kauno bendrovė atlieka prekių likučių inventorizavimo paslaugas ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos Sąjungos šalyse. Gavę užsakymą dėl inventorizavimo paslaugų įmonės darbuotojai formuoja „komandą“, kuri dažniausiai dirba naktimis. Į darbą ir iš jo „komandos“ nariai vežami įmonės transportu.
Įmonės vadovai, įvertinę darbų apimtis, pasiūlydavo įregistravusiems individualią veiklą asmenims sudaryti sutartis dėl skaičiavimo paslaugų teikimo. Asmenys, teikiantys šias paslaugas, susirasdavo darbą bendrovėje pagal spaudoje ar viešose vietose patalpintus skelbimus.
Skaičiavimo paslaugas atliekantys asmenys buvo aprūpinami skeneriais, marškinėliais su įmonės užrašu, ir kitomis darbui reikalingomis priemonėmis, o inventorizavimo duomenys apdorojami bendrovės programa.
Patikrinimo metu nustatyta, kad 2007 m. bendrovė rangos ir subrangos sutartis buvo sudariusi su 120, o 2008 – subrangos – su 50 įregistravusių individualią veiklą fizinių asmenų.
Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad darbo pobūdis ir sudarytos sutartys tarp UAB ir fizinių asmenų, įregistravusių individualią veiklą, atitinka visus darbo sutarčių požymius.
Bendrovė, kurioje dirbo ne pagal darbo, bet pagal rangos ir subrangos sutartis įdarbinti asmenys, turės į biudžetą sumokėti per 147 tūkst. Lt mokesčių, baudų ir delspinigių ir dar 244 tūkst. Lt atseikėti SODRAI.
Tauragės AVMI specialistai patikrinę dvi individualias įmones, vykdančias medienos ruošos paslaugų veiklą, nustatė, kad, siekdamos išvengti gyventojų pajamų mokesčio, garantinio fondo įmokų, valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo, darbams atlikti samdė gyventojus, turinčius pažymas individualiai veiklai vykdyti ir įsigijusius verslo liudijimus, apgaulingai vedė buhalterinę apskaitą.
2004 metais vienoje iš tikrintų įmonių dirbo 7 darbuotojai. Vėliau jie buvo atleisti ir jų vieton pasamdyti darbininkai, turintys Individualios veiklos pažymas ar verslo liudijimus. Įmonė tiesiogiai jų samdyti negalėjo, nes verslo liudijimas nesuteikia teisės parduoti savo gamybos prekių ir teikti paslaugų įmonei ar kitam juridiniam asmeniui, jeigu veiklos, kuria gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, rūšis yra viena iš veiklos, kuria verčiasi įmonė ar kitas juridinis asmuo, rūšių.
Kaip teigia įmonei paslaugas teikę darbuotojai, visas darbo priemones – traktorių, miškovežį, grandininius pjūklus ir net spec. rūbus – jiems suteikusi įmonė. Į darbą vykdavo įmonės transportu, už pragyvenimą mokėjo pats įmonės savininkas.
Tauragės AVMI specialistai nustatė, kad santykiai tarp dirbančiųjų ir įmonės atitinka darbo santykiams būdingus požymius, todėl fizinių asmenų pajamos iš tokios veiklos turi būti apmokestinamos kaip su darbo santykiais susijusios pajamos.
Įmonei patikrinimo metu priskaičiuota beveik 100 tūkst. litų mokesčių ir delspinigių. Taip pat įmonės vadovui gali būti paskirta nuo 10 iki 50 procentų priskaičiuoto mokesčio sumos dydžio bauda.
Kitoje tikrintoje įmonėje savininkas buhalterei nurodydavo buhalterinės apskaitos dokumentuose pildyti tikrovės neatitinkančius duomenis apie ūkines operacijas. Lėšos, gautos apgaulingai vedant buhalterinę apskaitą, buvo naudojamos atsiskaitymui su fiziniais asmenimis, kuriuos įmonė samdė kaip subrangovus.
Atlikus tyrimą, nustatyta, kad miško ruošos darbai atlikti ne tose girininkijose, kurios nurodytos priėmimo aktuose, arba darbai visai nebuvo neatliekami. Taip pat nustatyta, kad subrangovai kasos išlaidų orderiuose išrašytų pinigų negavo arba gavo mažesnes sumas. Įmonė per dvejus metus į sąnaudas įrašė 380 tūkst. litų praktiškai nepatirtų išlaidų.
Po patikrinimo įmonės savininkui papildomai priskaičiuota per 80 tūkst. litų pelno mokesčio ir pelno mokesčio delspinigių bei baudų.
VMI primena, kad trumpuoju pasitikėjimo telefonu 1882 inspekcijai galima pranešti apie mokestinius bei kitus finansinius pažeidimus.
