Kaip rašoma Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pranešime, pernai kilo 14 gaisrų, kuriuose žuvo po 2 šalies gyventojus, 4 gaisrai pasiglemžė po 3 gyvybes, o viename gaisre žuvo net 4 gyventojai.
Miestuose žuvo 51 žmogus, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 109. 20 gyventojų žuvo Vilniaus rajone, 12 – Vilniuje, 10 – Kaune, 7 – Šiaulių rajone, po 6 – Alytaus, Varėnos, Kauno, Radviliškio ir Zarasų rajonuose bei Kazlų Rūdos sav., po 5 – Šakių ir Rokiškio rajonuose.
Daugiausia žmonių žuvo Vilniaus (45) ir Kauno (30) apskrityse, o mažiausiai – Tauragės (3), Telšių (3) ir Klaipėdos (5) apskrityse.
Net 67 gyventojai žuvo dėl neatsargaus elgesio su ugnimi, 59 – dėl neatsargaus rūkymo, 12 – dėl krosnių įrengimų ir jų eksploatavimo taisyklių pažeidimų (2012 m. – 21). Be to, 15 žmonių žuvo dėl priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimų eksploatuojant elektros įrangą ir prietaisus, 2 – dėl dujų, žibalinių, benzininių įrengimų eksploatavimo taisyklių pažeidimų, 1 – dėl padegimų.
Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 150 gyventojų, iš jų 5 vaikus. Gaisrų metu pavyko išsaugoti 836 pastatus, 122 transporto priemones, 772 gyvūnus.
Be gaisrų gesinimo, ugniagesiai atliko ir 7006 kitus gelbėjimo darbus. Palyginti su 2012 metais, pernai jų buvo atlikta 1,6 proc. mažiau. 2502 kartus ugniagesiai gelbėtojai teikė pagalbą gyventojams buityje, 2485 kartus talkino kitoms specialiosioms tarnyboms. 478 kartus ugniagesiams teko darbuotis vandenyje ir ant ledo, o šių darbų metu jie ištraukė 166 skenduolius bei išgelbėjo 47 gyventojus.
Be to, 756 kartus ugniagesiai gelbėtojai vyko padėti į autoavarijas patekusiems žmonėms ir, panaudodami specialiąją gelbėjimo įrangą, iš sudaužytų automobilių išlaisvino 148 nukentėjusius piliečius bei ištraukė 82 žuvusiųjų kūnus. Jie taip pat likvidavo 179 cheminius incidentus, 95 kartus rinko gyvsidabrį, 21 kartą darbavosi dideliame aukštyje ir kt. Atliekant gelbėjimo darbus, ugniagesiams pavyko išgelbėti dar 311 gyventojų, iš jų 26 vaikus.
Daugiausia gaisrų pernai kilo atvirose teritorijose – 4350, arba 38,4 proc. visų gaisrų, išdeginusių per 4 tūkst. hektarų. Tačiau palyginti su 2012 m., gaisrų skaičius čia padidėjo 12,8 proc.
1934 gaisrai (arba 17,1 proc. visų gaisrų) kilo gyvenamosios paskirties pastatuose, juose žuvo 128 žmonės. Be to, 1113 kartų liepsnojo transporto priemonės (9,8 proc.), 1009 kartus degė pagalbinio ūkio paskirties pastatai (8,9 proc.), o 87 gaisrai kilo gamybos ir pramonės įmonėse (0,77 proc.).
Miestuose užgesinti 6207 gaisrai, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 5126. Ugnis sunaikino 284 pastatus, 302 transporto priemones, 4894 tonas pašarų, 7680 kv. m gyvenamojo ploto ir 12690 kv. m šio ploto buvo sugadinta. Daugiausia gaisrų užregistruota Vilniaus (2580), Kauno (2040) ir Klaipėdos (1706) apskrityse, mažiausiai – Marijampolės (463) ir Tauragės (473) apskrityse. 10 tūkstančių šalies gyventojų pernai teko 37,9 gaisro.
Pagrindinės gaisrų priežastys – neatsargus gyventojų elgesys su ugnimi (54 proc.), netvarkinga elektros įranga ir elektros prietaisų eksploatavimo taisyklių pažeidimai (11,7 proc.), krosnių, židinių ir dūmtraukių įrengimo bei jų eksploatavimo taisyklių pažeidimai (6,7 proc.), žolės ir ražienų deginimas (7 proc.), neatsargus rūkymas (3,4 proc.). Be to, pernai įregistruoti 698 padegimai (6,2 proc.), 179 gaisrai (1,6 proc.) kilo dėl vaikų išdykavimo su ugnimi, o 67 gaisrų (0,59 proc.) priežastys dar tiriamos.
