Buvusi B.Ivanausko žmona vakar LŽ teigė, kad vėl klausytis visų to košmariško įvykio detalių, kurių skelbiant nuosprendį neišvengta, jai buvo per sunku. Išklausyti tėvui skelbiamo nuosprendžio neatėjo nė vienas iš trijų jųdviejų vaikų. 15–metė jaunėlė, kurios akyse visa tai vyko, buvo pripažinta nukentėjusiąja. Vakar jai iš tėvo už patirtą stresą priteista 50 tūkst. litų. Tiek pat, kiek ir motinai, vos per plauką išvengusiai šiurpios žūties.
Generalinė repeticija
Vakarykštis nuosprendis, kuriuo 54 metų B.Ivanauskas buvo pripažintas kaltu terorizavus žmoną, šiam aukštąjį išsilavinimą turinčiam kauniečiui – nebe pirmas. 2009–ųjų sausį jis jau buvo bandęs įrodyti savo „meilę“ apie skyrybas prabilusiai žmonai.
B.Ivanauskas išviliojo su juo nebegyvenusią žmoną į kavinę – neva pašnekėti apie verslo reikalus. Jiedu tebeturėjo bendrą krovinių pervežimo įmonę. B.Ivanauskas buvo jos savininkas ir direktorius, žmona – vyr. finansininkė.
Apgauta žmona buvo nusivežta į mišką. Ten sustota prie skardžio. Tada B.Ivanauskas ir pareiškęs, kad sugalvojęs padaryti taip, kad vaikams nereikėtų jų laidoti. Neva automobilio degalų bakas pilnas, degalų užteks, kad besiversdamas nuo skardžio jis sprogtų.
Nuo surežisuotos tragedijos tada išgelbėjo žmonos reakcija. Moteris spėjo įsikibti į vairą ir automobilis rėžėsi į pusnį. Po šio įvykio ji išsikraustė iš šeimos namų Žaliakalnyje, nors prieš tai glaudėsi paauglės dukters kambaryje. Kartu su motina išėjo ir vaikai.
Kauno miesto apylinkės teismas už žmonai sukeltą fizinį skausmą (taip teisiškai įvertintos incidento miške pasekmės) skyrė B.Ivanauskui 25 paras arešto. Vyras nuosprendį apskundė, tačiau skundas buvo atmestas.
Išgelbėjo draugai
2009–ųjų vasario 4–ąją B.Ivanauskas pabandė „susigrąžinti žmoną“ dar kartą. Šis bandymas jau įvertintas kaip grasinimas nužudyti ne tik ją, bet ir jaunėlę dukrą bei pasikėsinimas itin žiauriai nužudyti bejėgiškos būklės žmogų kitų gyvybei pavojingu būdu.
B.Ivanauskas teisme įrodinėjo, kad jei būtų norėjęs, būtų ir nužudęs. Neva atvežtas žmonos iki namų (šį kartą jiedu bendrai tvarkė verslo reikalus banke), jis išsitraukęs savigynai įsigytą revolverį, kad žmona išliptų iš automobilio ir pokalbį būtų galima pratęsti namuose. Neva ir iššovęs tik todėl, kad ji įsitikintų, jog ginklas tikras. Anot greta motinos sėdėjusios 15–metės, kulka pralėkė jai pro pat kojas.
Nuosprendyje teigiama, kad tai, kas įvyko nusitempus žmoną ir dukrą į namą, buvo iš anksto suplanuota. Apie tai liudija ir B.Ivanausko turėta lipni juosta (15–metei pavyko išsiverkti, kad tėvas jų nesurištų) ir tamsia plėvele užklijuotas miegamojo, kuriame įvyko lemtingasis „pokalbis“ su žmona, langas. Taip pat kambario spintoje paslėpti 30 litrų indas su dyzelinu bei dujų balionas, šis vėliau rastas atsuktas.
Laimė, 15–metė sugebėjo nuslėpti nuo tėvo telefoną ir iškviesti pagalbą. Motinos verslo partneriai suskubo laiku – B.Ivanauskas, laikydamas žiebtuvėlį, jau lenkėsi prie susmukusios, apipiltos dyzelinu žmonos.
Neprisipažino esąs kaltas
B.Ivanausko įsitikinimu, dėl tokio drastiško jo elgesio kalta pati žmona. Neva ši iškeitė jį į jaunesnį verslo partnerį ir ketino pradėti su šiuo bendrą verslą, pasiimdama geriausią šeimos firmai priklausiusio turto dalį. Neva konkurentas išsidavė, atsiųsdamas žmonai SMS sveikinimą Kalėdų proga.
Apklausus šį teisiamojo įtarinėtą 40–metį paaiškėjo daugiau šiurpių aplinkybių. Pasirodo, kad B.Ivanauskas griebėsi brutalaus smurto jau po šio neteisingai suprasto sveikinimo. Moteris buvo ne tik sumušta, bet ir išžaginta. Sveikinimo autorius, kaip ir nukentėjusioji, teisme dievagojosi, kad juodu – tik verslo partneriai.
B.Ivanausko advokatė prašė perkvalifikuoti jos ginamajam pareikštą kaltinimą į nesunkų sveikatos sutrikdymą. Už tai grėstų laisvės atėmimas tik iki penkerių metų.
Per paskutinį žodį teisiamasis atkakliai laikėsi savo: „Už visas pasekmes atsakingas tas, kas mane išprovokavo. Aš atsiprašau savo žmonos, bet kas atsiprašys manęs?“
