„Nesupratau, kas įvyko. Pasigirdo sprogimas, o po to šnypštimas“, – dar neišblėsusiais įspūdžiais dalijosi Gintautas. „Buvo pravertas balkonas. Pamaniau, kad kas nors įmetė sprogmenį. Trečią valandą nakties nesusigaudžiau, kas darosi“, – pasakojo kaunietis dienraščiui „Kauno diena“.
Šiek tiek vėliau paaiškėjo, kad Gintauto žmona, prieš eidama miegoti, paliko įkrauti mobilųjį telefoną. Aparatą pasidėjo ant spintelės lovos galvūgalyje.
„Tai laimė, kad tas akumuliatorius nuskriejo po lova, o ne į galvą. O jeigu į patalus būtų pataikęs, kai nieko nėra namie arba sprogęs kišenėje“, – svarstė kaunietis.
Vartydamas rankose mobiliojo telefono akumuliatoriaus likučius, Gintautas džiaugėsi, kad šio nutikimo padaryta žala tik nedidelis plotas išdegusio parketo ir išlaidos naujai baterijai įsigyti, nes sprogimas telefono aparato nepažeidė.
Kas kaltas?
Gintautas sakė dėl šio įvykio niekam priekaištų neturįs. Telefoną „Nokia 6230i“ prieš trejus metus jis pirko viename „Omnitel“ salonų, tad telefono garantijos laikas pasibaigęs.
Negalėdamas atsistebėti, kaip galėjo sprogti akumuliatorius, Gintautas atsakymų ėmė ieškoti internete. Jis rado pranešimą oficialiame „Nokia“ tinklalapyje. Jame rekomenduojama pasitikrinti telefonų „Nokia“ akumuliatorius BL–5C, kurie skirti tam tikriems modeliams. Šis pranešimas galiojo tiems akumuliatoriams, kurių identifikacijos numerį sudarė 26 ženklai.
Gintautas mielai būtų pasinaudojęs rekomendacija, tačiau sprogus akumuliatoriui neišliko 26 ženklai. Matyti tik tai, kad akumuliatorius – BL–5C. Kaunietis neketina pretenzijų reikšti nei gamintojams, nei platintojams.
„Nokia“ atstovai šios istorijos nekomentuoja.
Oficialiame mobiliųjų telefonų kompanijos pranešime teigiama, kad „Nokia“ atstovai nustatė, jog labai retais atvejais nurodyti kraunami akumuliatoriai gali perkaisti dėl trumpojo jungimo ir iššokti iš telefono.
