Daug nuožmių kovų sukėlęs, bet „buldozerio“ principu įrengtas ir pustrečių metų jau veikiantis Kazokiškių sąvartynas tebėra teisinių ginčų epicentre.
Trečiadienį Vyriausiasis administracinis teismas išnagrinėjo bylą dėl vienintelės Vilniaus regione atliekų šalinimo aikštelės įrengimo teisėtumo.
Pareiškėjai Elektrėnų savivaldybės Kazokiškių bendruomenė ir Gediminas Viktoras Gruodis ginčija pernykštį jiems nepalankų Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą.
Pareiškėjai aukštesnės instancijos teisme toliau siekia, kad Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – atsakovas Vilniaus RAAD) išduotas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimas eksploatuoti Kazokiškių sąvartyną būtų pripažintas neteisėtu.
Aistros virė teismo koridoriuje
Į trečiadienio posėdį atvyko ne tik ieškovai ir atsakovai, bet ir tretieji suinteresuoti asmenys: UAB Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro“(VAATC), Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos, Aplinkos ministerijos atstovai.
Mūšis užvirė jau teismo koridoriuje prieš posėdį.Kazokiškių sąvartynas yra vienintelis įrenginys, šalinantis atliekas, visame Vilniaus regione, atitinkantis Europos Sąjungos reikalavimus. Visi kiti sąvartynai yra uždaryti. Tai ir atitinka visuomenės interesą, nes priešingu atveju kiltų problemų dėl atliekų šalinimo nacionaliniu mastu.
„Mes smirdam, o jūs nieko nedarot, tik ginat savo interesus!“ – piktinosi Kazokiškių bendruomenės iniciatyvinės grupės pirmininkė Ina Stačiokienė.
„Ne savo – valstybės“, – pareiškė oponentai.
„Taip, UAB „Lietuva“, – replikavo I.Stačiokienė.
„Mes nesakom, kad nesmirda, bet imamės visų priemonių, kad kuo mažiau smirdėtų“, – tikino vienas aplinkosaugininkų.
Tačiau Kazokiškių gyventoja toliau liejo apmaudą: „Dabar namo parduoti aš, pavyzdžiui, negaliu. Ir niekas negali parduoti. Bet aš nenoriu gyventi sąvartyne! Vemt norisi! Mes dūstam!“
I.Stančiokienė aiškino, kad visame civilizuotame pasaulyje žmonėms, už kurių kiemo tvoros pradedamos pilti šiukšlės, ne mokama kompensacija už pablogėjusias gyvenimo sąlygas, bet jie perkeliami į kitas žmogiškas gyvenimo sąlygas. „Mums kompensacijų nereikia. Mes nenorime ten gyventi! O jūs gudrūs, kai sėdite ten, kur nesmirda! Atvažiuokite pas mus ir pabandykite bent vieną pagyventi“, – karščiavosi bendruomenės lyderė.
Vis siūlo kreiptis į tarptautinį teismą
Pusantros valandos užtrukusiame posėdyje emocijų beveik nebuvo – šalys kovėsi teisiniais argumentais.
Teisėjų kolegija atsisakė pridėti prie bylos dokumentą, kuris byloja, jog tik 2008 metų gegužę VAATC kreipėsi į Kazokiškių bendruomenę, kad yra parengtas sąvartyno pakoreaguotas aplinkos apsaugos techninis projektas.
Jei projektą prieš dvejus metus teko tobulinti, vadinasi, prieš trejus metus, kai leista sąvartyną atidaryti, tas projektas nebuvo parengtas tinkamai. Tačiau teisėjų kolegija atsisakymą motyvavo tuo, jog minimas dokumentas net neegzistavo, kai buvo išduotas byloje ginčijamas leidimas, todėl tai esą nesusiję dalykai.
 |
| Šarūno Mažeikos/BFL nuotr./2007-ųjų rudenį Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro direktorius Gintaras Čukauskas (kairėje) ir Aplinkos ministerijos sekretorius Inesis Kiškis atidarė Vilniaus apskrities regioninio komunalinių atliekų sąvartyną Kazokiškių seniūnijoje. |
Pareiškėjai pakartotinai paragino LVAT teisėjus kreiptis šiuo klausimu dėl Kazokiškių sąvartyno teisėtumo į Europos bendrijų teisingumo teismą, nors žemesnės instancijos administracinis teismas yra pareiškęs, jog tam nėra pagrindo.
Visuomenę informavo, bet realiai paliko užribyje
Vienas pagrindinių Kazokiškių bendruomenės argumentų šioje byloje – įrengiant sąvartyną nebuvo užtikrintas tinkamas visuomenės dalyvavimas šiame projekte.Aš nenoriu gyventi sąvartyne! Vemt norisi! Mes dūstam!
Patys pareiškėjai pripažįsta, kad formaliai visuomenės informavimo procedūros nebuvo pažeistos: apie projektą pagal reikalavimus paskelbta viešai, žmonės turėjo galimybę susipažinti su dokumentais. Tačiau terminai šias galimybes taip apribojo, kad tinkamai parengti ir pareikšti savo poziciją fiziškai nebuvo jokių galimybių.
Pavyzdžiui, iš 14 dienų, skirtų susipažinti su dokumentais, net 5 buvo nedarbo, interesantai buvo priimami tik tris valandas per dieną (nuo 9 iki 12 val.), o visos medžiagos apimtis – per 200 lapų.
Tuo tarpu per 9 dienas reikėjo ne tik tuos lapus perversti, bet ir parengti bei pateikti paraišką.
„Kaip kitaip ir kokiais būdais galima užtikrinti tinkamą visuomenės informavimą?“ – stebėjosi per posėdį Aplinkos ministerijos Teisės taikymo skyriaus vyriausioji specialistė Reda Skirkevičiūtė.
Jai antrino atsakovo Vilniaus RAAD atstovas Virgilijus Pruskas: „Tas 14 dienų terminas yra nustatytas direktyvų ir RAAD negali jo interpretuoti. Visuomenė buvo įtraukta visais įmanomais būdais ir tai buvo padaryta du kartus. O vesti už rankos ir aiškinti, kad žmonės kažką sakytų ir rašytų, yra ne mūsų kompetencija!“
500 metrų apsaugos zonos – negana
Kitas pareiškėjų argumentas – TIPK leidimas negalėjo būti išduotas dar ir dėl to, kad poveikio aplinkai vertinimo sprendimo galiojimo terminas (5 m.) buvo pasibaigęs.
Taip pat Kazokiškių bendruomenės atstovai tikina, kad atsižvelgiant į galiojantį Sveikatos apsaugos įstatymą sąvartynų projektuose 500 metrų sanitarinės apsaugos zona yra nepakankama.
 |
| Dėl Kazokiškių sąvartyno surengtas ne vienas protestas. |
Numatoma, kad tokiais atvejais sanitarinės zonos tinkamumas turi būti atskirai derinamas su aplinkiniais gyventojais.
Kurie visuomenės interesai svarbesni?
VAATC direktorius Jurijus Valiūnas teisme priminė, kad dar palyginti neseniai visos Vilniaus regiono atliekos buvo vežamos į Kariotiškių sąvartyną, kuris buvo visiškai nepritaikytas atliekoms šalinti: „Nebuvo dugno ir visa tarša ėjo į aplinką.“
Todėl, anot bendrovės vadovo, buvo svarbu laikantis terminų, bet jų nevilkinant, kuo greičiau įrengti ir atidaryti naująjį sąvartyną.“
Jam antrino atsakovo šioje byloje Vilniaus RAAD atstovė: „Kazokiškių sąvartynas yra vienintelis įrenginys, šalinantis atliekas, visame Vilniaus regione, atitinkantis Europos Sąjungos reikalavimus. Visi kiti sąvartynai yra uždaryti. Tai ir atitinka visuomenės interesą, nes priešingu atveju kiltų problemų dėl atliekų šalinimo nacionaliniu mastu.“
Galutinį ir neskundžiamą sprendimą šioje byloje LVAT teisėjai žada skelbti gegužės 28 dieną
