Dirbantiems – atostogos, vagims – darbo įkarštis
Dažniausiai žmonės naiviai tikisi, kad į jų namus niekas nesilauš: „Pas mane nėra ko vogti.“ Tik po skaudžios patirties žmogus suvokia, jog neteko finansiškai ar emociškai brangaus turto. Be to, šeimininkai patiria emocinį šoką, radę sujauktus namus, išmėtytus daiktus ir drabužius, skaičiuodami prarastus daiktus. Po vagystės dar ilgą laiką lieka nesaugumo savuose namuose jausmas.
Lietuvos policijos departamento pateikiami duomenys rodo, kad vagysčių iš namų ir butų skaičius šokteli vasaros mėnesiais, ypač liepą ir rugpjūtį, nes vagys turi daugiau galimybių netrukdomi įsibrauti į namus ir juos apšvarinti. Didžioji dalis nusikaltimų įvyksta ne naktį, o darbo valandomis, nes būtent tuo metu šeimininkų nebūna namuose.
Lietuvos policijos departamento pateikiami duomenys rodo, kad vagysčių iš namų ir butų skaičius šokteli vasaros mėnesiais, ypač liepą ir rugpjūtį, nes vagys turi daugiau galimybių netrukdomi įsibrauti į namus ir juos apšvarinti.
Statistika negailestinga: išaiškinama tik apie trečdalis vagysčių. Net jei vagys sugaunami, pavogtus daiktus jie dažniausiai jau būna pardavę, tad juos surasti ir susigrąžinti sudėtinga. „Gyventojai taupo, turi sukaupę turto, pinigus ir kitas vertybes laiko namuose, tačiau gerai spynai, signalizacijai, draudimui lėšų neskiria“, – pabrėžia Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato kriminalinės policijos skyriaus viršininkas Alvydas Šimkus.
Specialistai pataria, kaip apsisaugoti
Policijos pareigūnai rekomenduoja įsirengti signalizaciją, kuri būtų sujungta su saugos tarnyba. Kai kurie žmonės būna įsitikinę, kad įsilaužėlius atbaidys vien ant durų klijuojamas saugos tarnybos lipdukas. Vis dėlto patyrę ilgapirščiai niekada nedirba aklai: jie kurį laiką stebi pasirinktą objektą, tikrina, ar signalizacija veikia, išdauždami langą ir stebėdami, ar atvyksta saugos tarnyba.
Jei signalizacija išties suveikia, vagis turi labai ribotą laiką, per kurį gali pagriebti tik po ranka pasitaikiusius, lengvai išnešamus ir lengvai parduodamus daiktus: akivaizdžiai padėtus vertingus papuošalus, pinigus, kompiuterinę ar kitą smulkią techniką, alkoholį, kartais – paveikslus.
Saugos tarnybos „Eurocash1“ vadovas Vytautas Labeckas teigia, kad planuojant namų apsaugą svarbu kuo labiau apsunkinti patekimą į namus.
„Galima naudotis trijų lygių signalizacija, kurios pirmoji pakopa yra teritorijos perimetras. Tai reiškia, kad signalizacija suveikia, jei atsidaro vartai ar kažkas mėgina perlipti per tvorą. Labai gerai, jei teritorija yra filmuojama, pakabintas gerai matomas įspėjimas apie veikiančias videokameras. Antroji signalizacijos pakopa yra namo langai, durys, kambariai. Ji įsijungia, jei kažkas mėgina daužti langą ar išlaužti užraktą. Trečioji signalizacijos pakopa gali saugoti konkrečias vietas namuose – seifą ar spintą, kurioje yra vertingų daiktų“, – aiškina V.Labeckas.
Jei signalizacija išties suveikia, vagis turi labai ribotą laiką, per kurį gali pagriebti tik po ranka pasitaikiusius, lengvai išnešamus ir lengvai parduodamus daiktus: akivaizdžiai padėtus vertingus papuošalus, pinigus, kompiuterinę ar kitą smulkią techniką, alkoholį, kartais – paveikslus.
Be to, prie signalizacijos gali būti taip vadinamas pavojaus mygtukas – specialus pultelis, kurį galima laikyti šalia ir jį nuspaudus iškviečiama saugos tarnyba. Tokį mygtuką gali atstoti SOS skambutis – skambutis iš mobiliojo telefono specialiu numeriu, kuris automatiškai aktyvuoja saugos tarnybos iškvietimą.
Įsilaužėliai siekia įsmukti ir dingti nepastebėti, tad renkasi vietą, kuri jiems atrodo prieinamesnė. Jei, pavyzdžiui, gatvėje yra dešimt namų, jis rinksis nuošalesnį, kuriame nėra signalizacijos, kuriame įmontuoti lengviau įveikiami užraktai, kurio šeimininkai išvykę į darbą ar atostogų.
V.Labeckas atkreipia dėmesį, kad žmonės kartais išsiduoda per socialinius tinklus – nurodydami kad porai savaičių išskrenda atostogauti į užsienį, pažymėdami, kad yra oro uoste ir laukia skrydžio, dėdami nuotraukas iš tolimos kelionės. Tokia informacija gali pasinaudoti vagys, tad viešai įspūdžiais geriau dalintis sugrįžus.
„Jei žmogus įsirengia signalizaciją, tai dar nereiškia, kad jis gali atsipalaiduoti. Šeimininkas turi išlikti budrus, rūpintis savo daiktų saugumu: įsirengti šarvuotas duris, įtaisyti akutę ir durų sklendę, pasirinkti patikimas spynas, langus, balkonų, verandų duris užklijuoti specialia plėvele, kuri saugotų nuo išdaužimo, laikyti sargų šunį. Neapvagiamų vietų turbūt apskritai nėra, bet svarbu sukurti priemones, kurios įsilaužėlius atbaidytų, apsunkintų ir prailgintų jų patekimo į namus bei pabėgimo laiką,“ – akcentuoja V.Labeckas.
Papildoma saugumo priemonė – draudimas
Žaibiškos vagystės rizika išlieka net ir gerai apsaugotuose namuose. Per kelias minutes, kol atvyks saugos tarnybos darbuotojai, vagys gali nutverti kelis daiktus. Šį nuostolį gali kompensuoti draudimas.
Kasmet prieš vasarą norinčių draustis būstą klientų srautas išauga apie 20–30 proc. Draudimo išmokų pasibaigus atostogų laikotarpiui taip pat padaugėja – tai tik patvirtina tendenciją, kad vasarą įsilaužimų įvyksta daugiau.
„Paprastai gyventojai yra įsitikinę, kad draudimas yra brangi paslauga. Tačiau kai turto draudimo kaina prasideda vos nuo 75 litų metams, palyginus su galimais nuostoliais, tai yra visai nedidelė suma“, – mano Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group filialo vadovas Ignas Panka.
„Compensa“ statistika rodo, kad kasmet prieš vasarą norinčių draustis būstą klientų srautas išauga apie 20–30 proc. Draudimo išmokų pasibaigus atostogų laikotarpiui taip pat padaugėja – tai tik patvirtina tendenciją, kad vasarą įsilaužimų įvyksta daugiau.
Kokias dar priemones rekomenduotų saugos ekspertai? Išvykstant į ilgesnę kelionę galima palikti įjungtą šviesą, radiją, ar specialią televizoriaus mirgėjimą imituojančią lempą. Šios priemonės sukuria įspūdį, kad šeimininkai yra namuose.
„Jei vis dėlto nutiktų nelaimė ir grįžę suprastumėte, kad namuose buvo nekviestas svečias, geriau neikite į vidų, nebandykite patys sulaikyti įsilaužėlio, nes tai gali būti labai pavojinga. Vagys dažniausiai nėra linkę pulti pirmi, jie stengsis pasprukti. Gyvybė ar sveikata vis dėlto yra brangiau nei bet koks turtas“, – rekomenduoja V.Labeckas.
