Nuteistas Milvydas Juškauskas, apšaudęs keturračiu važinėjusį tėvą su sūnumi, nuosprendis – laisvės apribojimas metams

Enciklopedinėmis teisės aktų žiniomis ir aštriu liežuviu pagarsėjęs vilnietis Milvydas Juškauskas, teismų vertinimu, nevengia spręsti konfliktinių situacijų ir brutaliais jėgos metodais.

Garsusis policininkų auklėtojas jau įsiteisėjusiu nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl išpuolio su ginklu prieš tėvą su mažamečiu sūnumi, po Vilniaus rajono apylinkes važinėjusius keturračiu motociklu. M.Juškausko šūviai į atvažiuojančio motociklo pusę ir žemę, bylos duomenimis, taip išgąsdino vaiką, kad jam ilgam sutriko psichika.

M.Juškauskas teisme aiškino bijojęs būti suvažinėtas, todėl paprasčiausiai gynėsi.

Prokurorai M.Juškauską kaltino pagal tris Baudžiamojo kodekso straipsnius: „Nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo“, „Viešosios tvarkos pažeidimas“ bei „Savavaldžiavimas“.

Baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Vilniaus rajono apylinkės teismas. Ten M.Juškauskas pripažintas kaltu tik dėl vaiko sveikatos sutrikdymo.

Nuosprendžiu neliko patenkintas nei nuteistasis, prašęs jį išteisinti, nei prokurorai, norėję nubausti M.Juškauską dar ir už viešosios tvarkos pažeidimą bei savavaldžiavimą.

Apeliacinius skundus išnagrinėjęs aukštesnės instancijos Vilniaus apygardos teismas M.Juškausko pretenzijas motyvuotai atmetė, o prokuratūros atstovų skundą tenkino iš dalies – pripažino vyrą kaltu ir dėl viešosios tvarkos pažeidimo, bet ne savavaldžiavimo.

Pyškino iš kovinio pistoleto

M.Juškauskas nuteistas už tai, kad dar 2007-07-02, apie 21.30 val., būdamas viešoje vietoje, Tuščialaukių kaime (Vilniaus raj., Nemenčinės sen.) esančiame miško masyve, iššaudamas į atvažiuojančio keturračio motociklo pusę du kartus, šaudydamas į žemę, sukėlė mažamečiui nukentėjusiajam psichikos sutrikimą – potrauminį stresą, trukusį ilgiau kaip 10 dienų, prilyginamą nesunkiam sveikatos sutrikdymui ir tokiu būdu dėl neatsargumo susargdino vos 11 metų berniuką.

Wikipedija nuotr./Pistoletas „Browning CZ-83“

Bylos duomenimis, keturratį vairavusiam Ž. važiuojant miško keliu, M.Juškauskas maždaug iš 20–30 metrų atstumo pyškino iš šaunamojo kovinio ginklo – 9 mm kalibro „Browning CZ-83“ modelio pusiau automatinio pistoleto, kurį laikyti (ir nešioti) turėjo leidimą.

M.Juškauskas buvo kaltinamas ir tuo, kad laikydamas dešinėje rankoje šaunamąjį ginklą ir iš miško masyvo atbėgdamas į viešą vietą – Gėlos ežero šiaurinį paplūdimį, įžūliais ir vandališkais veiksmais, tyčia mojuodamas rankoje laikomu ginklu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai ir sutrikdė paplūdimyje prie Gėlos ežero poilsiavusių trijų suaugusiųjų su vaiku rimtį bei tvarką, dėl ko visa kompanija, jausdama realų pavojų savo gyvybei ir sveikatai, pasišalino iš poilsiavietės.

Prokuroras siekė bausti griežčiau

Prokuroras apeliaciniu skundu prašė nuosprendį dalyje dėl M.Juškausko išteisinimo dėl tvarkos pažeidimo ir savavaldžiavimo panaikinti  ir, priėmus toje dalyje naują nuosprendį, kaltinamojo veikas, išdėstytas kaltinime pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (BK) 284 str. 1 d. ir 294 str. 2 d. vertinti kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką.

Nuteistojo  M.Juškausko gynėjas apeliaciniu skundu prašė panaikinti nuosprendžio dalį, kuria jo ginamasis nuteistas pagal BK 139 str. 1d., ir bylą nutraukti dėl baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės – būtinosios ginties. Advokatas Vilniaus apygardos teisme nurodė, kad ankstesnis teisėjas neįvertino visų aplinkybių, o surinkti įrodymai neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad šūviai sukėlė mažamečiui nukentėjusiajam sutrikimą – potrauminį stresą.

M.Juškausko gynyba teisme

Kategoriškai abiejų instancijų teismuose buvo nusiteikęs ir pats M.Juškauskas – prašė bylą nutraukti ir jį išteisinti.

Vyras kantriai aiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu ir bylą perduodant teismui buvo vadovaujamasi melagingais duomenimis, neteisingai surašyti procesiniai dokumentai.

M.Juškauskas teigė, kad teismas be pagrindo „Kawasaki KFX“  įvardijo keturračiu motociklu, nes toks savaeigis aparatas yra nepriskirtas jokiai Lietuvos Respublikoje tinkamų ir leistų naudoti transporto priemonių grupei, o nukentėjęs vyriškis net negali būti vadinamas jo vairuotoju, o tik naudotoju.

M.Juškauskui pikta, kad teismas neįvertino aplinkybių, kodėl pareigūnai nerinko duomenų apie būtinosios ginties aplinkybes gintis nuo Ž. neteisėtu vairavimu sukeltos grėsmės, netyrė įvykio vietos, kurioje buvo būtinosios ginties aplinkybių pėdsakų.

M.Juškauskas teigia, kad teismas be pagrindo „Kawasaki KFX“  įvardija keturračiu motociklu, nes tokia savaeigio aparato atitiktis nebuvo tirta ir jis yra nepriskirtas jokiai Lietuvos Respublikoje tinkamų ir leistų naudoti transporto priemonių grupei, o Ž. nebuvo transporto priemonės vairuotojas, tik naudotojas.

Priimant nuosprendį nebuvo akcentuojama, kad pagrindinė garsinio signalo iššovimu priežastis yra ta, kad  Ž.  viešame eisme neteisėtai naudojo minėtą transporto priemonę ir taip buvo sukeltas pavojus M.Juškausko gyvybei (būtinoji gintis) ir kad iššovimas atitinka Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatas.

Nuosprendyje, anot nuteistojo, nepažymėta, kad nuo signalo pistoletu iššaunant pilnametis Ž. nesusirgo, o jaunesnis nei 16 metų asmuo negalėjo naudotis transporto priemone, o šioje situacijoje nebuvo įmanoma pastebėti, ar ant motociklo sėdi mažametis, tik tėvas žinojo, kad jo veiksmus mato vaikas.

Be to, anot M.Juškausko, teismas iškreiptai  pasisakė dėl kaltinimų, byloje nėra jokios ekspertizės  duomenų, kad neva būtent vien tik dėl iššovimo į žemę ar pistoleto pamatymo pravažiuojant būtų sutrikusi mažamečio psichika. Bylos aplinkybių visuma neginčytinai įrodo, kad Ž. be realios  būtinosios grėsmės ir be būtinojo reikalingumo apsuko „Kawasaki“ ir vėl iš kitos pusės agresyviai  važiavo prie jo – M.Juškausko. Negana to, savo sūnaus akivaizdoje vyriškis bandė atimti ir paskiausiai  atėmė  iš M.Juškausko pistoletą.

Teismas nepagrįstai  įvertino „Kawasaki“ važiuojančio Ž. kėsinimąsi nerealiu. Teismas neteisingai nurodė, kad buvo iššauta dėl akivaizdžiai daromų teisės pažeidimų vairuojant transporto priemonę, o ne dėl būtinosios ginties. Teismas nepagrįstai nustatė, kad neginčytinai nustatyta, jog dėl M.Juškausko veiksmų buvo nesunkiai  sutrikdyta mažamečio sveikata.

M.Juškausko manymu, mažamečio sveikatą sutrikdė ne jo (M.Juškausko) veiksmai, kai jis du kartus iššovė  į žemę, bet tos liepos dienos įvykių visuma.

Galiausiai, pasak M.Juškausko, jį nuteisęs teismas neaptarė atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kad aktyviais veiksmais buvo bandyta išvengti sunkesnių padarinių esant beviltiškoje situacijoje, veika padaryta dėl psichinės ir fizinės nukentėjusiųjų prievartos, jų elgesys turėjo provokuojančios įtakos, nukentėjusieji motociklu disponavo neturėdami teisės.

Ką apygardos teismas įvertino kitaip nei apylinkės?

Kaip minėta, Vilniaus rajono apylinkės prokuratūros apeliacinis skundas, Vilniaus apygardos teismo vertinimu, buvo tenkintinas iš dalies, o nuteistojo M.Juškausko ir jo gynėjo  apeliaciniai skundai atmesti.

Kaip situaciją matė Apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidėjusi iš pirmininkavusios teisėjos Lauretos Ulbienės, teisėjų  Teresėlės Kazlauskienės ir Ryšardo Skirtuno?

Byloje surinktais įrodymais yra nustatyta, kad nuteistasis M.Juškauskas, matant kitiems  asmenims,  naudojo ginklą viešoje vietoje – paplūdimyje. Bet apylinkės teismas, padaręs išvadą, kad nuteistasis šaunamąjį ginklą panaudojo viešoje vietoje, neturėdamas tyčios  kėsintis  į visuomenės  rimtį, jo veiksmų nusikalstamais nepripažino.

Kolegija, įvertinusi įrodymus dėl šios kaltinimo dalies, mano priešingai.

Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Asociatyvinė iliustracija: keturračiai motociklai, policijos pareigūnas.

Nukentėjusysis Ž. savo parodymais tiek ikiteisminio  tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu  patvirtino, kad jam bandant sulaikyti miško masyve šaudžiusį nuteistąjį  M.Juškauską, jį besivejant  mišku, pastarasis išbėgo su šaunamuoju ginklu rankoje į paplūdimį, kur buvo poilsiautojai. Jam liepiant atiduoti ginklą, M.Juškauskas jo neklausė, poilsiautojų akivaizdoje laikė ginklą atstatęs į jį, grasino juo šausiąs,  jei jis priartės, mojavo į visas puses šaunamuoju ginklu, nereagavo į kitų asmenų prašymą paslėpti ginklą. Poilsiautojai buvo išsigandę dėl tokio nuteistojo elgesio.

Įvertinus šiuos įrodymus, kolegijai akivaizdu, kad nuteistajam M.Juškauskui mosuojant poilsiautojų akivaizdoje šaunamuoju ginklu, buvo sutrikdytas poilsiaujančių asmenų poilsis, poilsiautojai  pagrįstai išsigando tokių nuteistojo veiksmų. Kolegijos nuomone, tokie nuteistojo veiksmai vertintini kaip viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str. 1 d.).

Kolegijai padarius išvadą, kad nuteistojo M.Juškausko veiksmai prie Gėlos ežero buvo nusikalstami, išteisinamasis nuosprendis toje dalyje naikintinas dėl teismo išvadų neatitikimo  faktiniams bylos duomenims ir priimtinas apkaltinamasis  nuosprendis.

Dalies parodymų net neanalizavo

Nuosprendyje Apygardos teismo kolegija išsamiai pasisakė dėl nuteistojo M.Juškausko ir jo gynėjo  apeliacinių skundų.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Milvydas Juškauskas

Teigiama, kad iš nuteistojo gynybinės versijos matyti, kad jis didžiausią dėmesį skiria  nukentėjusiųjų, važiavusių  keturračiu motociklu, veiksmų analizei, nurodydamas, kad neva jie neturėjo teisės važiuoti tokia transporto priemone (jos jis neįvardija kaip transporto priemonės) minėtu miško keliuku, taip pat nurodo, kad minėtu motociklu negalėjo būti vežamas kaip keleivis nukentėjusysis mažametis.

Tačiau kolegija neanalizavo M.Juškausko parodymų dėl paminėtų aplinkybių, jo pateiktų dokumentų šiuo klausimu, nes bylos įrodymais yra  pagrįstai nustatyta, kad nukentėjusiųjų   važiavimas keturračiu motociklu miško keliuku nėra susijęs tiesioginiu priežastiniu ryšiu su  pasekmėmis, kurių padarymas yra inkriminuotos nuteistajam.

Grėsmės M.Juškausko gyvybei nekėlė

Anot teisėjų trijulės, nuteistasis nepagrįstai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio  nagrinėjimo metu teigė, kad jis iššovė du kartus jo pusėn važiuojančio motociklo link, veikdamas   būtinosios ginties situacijoje, nes tokia būtinosios ginties situacija bylos įrodymais nenustatyta.

M.Juškauskas išbėgo su šaunamuoju ginklu rankoje į paplūdimį, kur buvo poilsiautojai, laikė ginklą atstatęs į nukentėjusįjį, grasino šausiąs, mojavo pistoletu į visas puses, nereagavo į kitų asmenų prašymus.

Iš nukentėjusiųjų  parodymų, kuriuos jie davė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio  nagrinėjimo metu, matyti, jog  jie, važiuodami keturračiu motociklu miško masyve juo einančiu  keliu, jokios grėsmės nuteistojo M.Juškausko gyvybei ar sveikatai nekėlė, nes jo iki šaudymo pradžios ant kelio, kuriuo jie važiavo, nebuvo, šaudyti jis pradėjo išbėgęs iš miško į keliuką.

Nuteistasis savo parodymuose tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, neigdamas savo kaltę, aiškino, kad jam grėsė realus pavojus, nes jam bėgant miško masyvu einančiu keliu, nukentėjusysis Ž. važiavo motociklu tiesiai į jį, dėl ko jis, perspėdamas jį, šovė du kartus savigynai išduotu šaunamuoju ginklu.

Kolegija, vertindama įrodymus dėl  įvykio situacijos, mano, kad nėra jokio pagrindo netikėti  nukentėjusiųjų parodymais, kurie tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu buvo nuoseklūs ir detalūs.

Vertinant nuteistojo parodymus, matyti, kad jie itin prieštaringi, klampūs, nenuoseklūs, jų pagrįstumui nėra loginės motyvacijos. M.Juškauskas apklausiamas apie įvykio situaciją, kaskart skirtingai nurodo atstumą, buvusį tarp jo ir motociklo, kai jį išgirdo atvažiuojant, skirtingai nurodo  motociklo važiavimo greitį, kaskart naujuose parodymuose išdėstydamas papildomas aplinkybes, kurios neva patvirtina, kad užvažiavimas motociklu jo atžvilgiu buvo realus ir akivaizdus.   

Iš duomenų, pateiktų apie motociklo techninę charakteristiką, iš bendro supratimo apie tokio modelio  motociklus,  yra žinoma, kad  minėti motociklai važiuodami sukelia didelį garsą, todėl akivaizdu, kad jo artėjimas yra girdimas iš toli. 

Tą įvertinus, taip pat įvertinus  įvykio vietą – miško  kelią, kuriuo nukentėjusieji važiavo keturračiu   ir kur, pagal nuteistąjį, neva jis bėgo, matyti, kad M.Juškauskas turėjo niekuo netrukdomą ir nevaržomą galimybę pasišalinti į mišką, kur motociklas nebegalėtų toliau važiuoti. Tai nuneigia nuteistojo versiją, kad, jam nesiėmus jo nurodytų veiksmų, užvažiavimas ant jo motociklu buvo  neišvengiamas.

Kas yra būtinoji gintis?

Kolegija M.Juškauskui priminė, kad pagal Lietuvos Respublikos BK 28 str. 2d. būtinoji gintis yra tada, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei nebuvo  peržengtos būtinosios ginties ribos.

Pavojingas kėsinimasis yra viena iš būtinų būtinosios ginties teisėtumo sąlygų, todėl nesant pavojingo kėsinimosi, nėra pagrindo pripažinti asmenį veikus esant būtinajai ginčiai.

Iš apylinkės teismo nustatytų aplinkybių visumos matyti, kad nuteistojo M.Juškausko veika nebuvo padaryta būtinosios ginties sąlygomis: baudžiamojo kodekso nuostatų prasme nebuvo pavojingo kėsinimosi, kuris suteiktų M.Juškauskui teisę į būtinąją gintį.

M.Juškauskas yra itin nusiteikęs prieš asmenis, važinėjančius tokio modelio motociklais. Tokia jo pozicija patvirtina teismo išvadą, kad nuteistasis šaudė ne dėl kilusios grėsmės jo atžvilgiu, o realizuodamas padidintą pasipiktinimą asmenimis, važinėjančiais keturračiais miško keliais, pagal jį, kenkiančiais gamtai.

Apylinkės teismas pagrįstai pastebėjo, kad nuteistasis yra itin nusiteikęs prieš asmenis, važinėjančius tokio modelio motociklais, tą patvirtina jo paaiškinimai ikiteisminio tyrimo pareigūnams, teismui, jo paties iniciatyva rašyti įvairūs paaiškinimai.

Tokia nuteistojo pozicija patvirtina teismo išvadą, kad nuteistasis šaudė ne dėl kilusios grėsmės jo atžvilgiu, o realizuodamas padidintą pasipiktinimą asmenimis, važinėjančiais keturračiais miško keliais, pagal jį, kenkiančiais gamtai.

Elgėsi nusikalstamai nerūpestingai

M.Juškauskas, panaudodamas šaunamąjį ginklą minėtoje situacijoje, elgėsi nusikalstamai nerūpestingai: jis, šaudydamas miško masyve šaunamuoju ginklu šalia kitų asmenų, kuriems jo šaudymo motyvai nebuvo suprantami ir suvokiami, ką jis ir suprato, nenumatė, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (Lietuvos Respublikos BK  16 str. 3 d.). 

Nuteistojo teiginys, kad jis nežinojo kas sėdėjo už motociklo vairuotojo, taip pat nežinojo, kad tai buvo nepilnametis, neturi reikšmės jo veiksmų kvalifikacijai, kadangi šiuo atveju jis atliko neteisėtus veiksmus, kurie buvo tiesioginė mažamečio nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis.

Skųsdamas nuteisimą pagal BK 139 str. 1 d., M.Juškauskas iškėlė abejonę, kad nukentėjusio vaiko sveikata sutriko tik dėl jo veiksmų, jo nuomone,  ji sutriko dėl visų veiksmų visumos, tarp jų ir dėl  nukentėjusiojo tėvo , persekiojusio jį po šaudymo veiksmų  ir pan. 

Kolegija, nustatydama tiesioginį priežastinį ryšį su įvykio pasekmėmis – berniuko sveikatos sutrikdymu, mano, kad būtent nuteistojo M.Juškausko veiksmai sietini pagrindiniu tiesioginiu  priežastiniu ryšiu su šiomis pasekmėmis, nes bylos įrodymais yra neginčijamai nustatyta, kad  aptariamo įvykio  nebūtų buvę, jeigu aptariamoje situacijoje nuteistasis M.Juškauskas nebūtų pradėjęs šaudyti.

Byloje nėra jokių duomenų, kurie pagrįstų nuteistojo keliamą versiją, kad nukentėjusieji siekė  turtinės naudos, dėl to neva jį nepagrįstai apkaltino.

Siekė išvengti sunkesnių padarinių

M.Juškausko atsakomybę lengvinančių aplinkybių teisėjai neįžvelgė.

Nuteistasis prašė pripažinti jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis tai, kad jis nusikalto savo aktyviais veiksmais siekdamas išvengti sunkesnių padarinių, kad veiką padarė dėl psichinės ir fizinės nukentėjusiųjų prievartos, kad nukentėjusiųjų elgesys turėjo provokuojančios įtakos, kad nukentėjusieji motociklu disponavo, neturėdami tam teisės. Tačiau, teisėjų akimis, byloje surinktais įrodymais nėra teisinio pagrindo minėtas aplinkybes pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, nes tokių aplinkybių nėra nustatyta.

M.Juškausko atsakomybę sunkinančių aplinkybių taip pat nenustatyta.

Gali skųsti Aukščiausiajam Teismui

Rezoliucinė Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio dalis skamba taip: Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-10-19 nuosprendį dalyje dėl M.Juškausko išteisinimo pagal BK 284 str. 1 d. panaikinti  ir priimti naują  nuosprendį.

M.Juškauską pripažinti kaltu pagal BK  284 str. 1 d. dėl jo veiksmų  paplūdimyje prie Gėlos ežero  ir  jam paskirti  laisvės apribojimą 1 (vieniems) metams. Laisvės apribojimo laikotarpiu uždrausti jam naudotis šaunamaisiais  ginklais, juos laikyti. Tokia pati liko ir M.Juškauskui skirta galutinė, subendrinta bausmė.

M.Juškauskas įpareigotas be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Šis nuosprendis įsiteisėjo nuo jo paskelbimo dienos. Tačiau ir M.Juškauskas, ir prokuratūra dar turi galimybę su kasaciniu skundu kreiptis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą.