Kaip rašoma Policijos departamento pranešime, vienam milijonui gyventojų Lietuvoje tenka 92 eismo įvykiuose žuvę žmonės (2009 metais – 111; 2008 metais – 149; 2007 metais – 221; 2000 metais – 184; 1991 metais – 316).
Europos Bendrijos komunikate „Dvigubas aukų skaičiaus sumažinimas Europos Sąjungos kelių eismo įvykiuose – bendra pareiga“ buvo suformuluota veiklos strategija, padėsianti įgyvendinti Europos Sąjungos užsibrėžtą tikslą – iki 2010 metų per pusę sumažinti žuvusiųjų skaičių eismo įvykiuose.
Pasak polciijos, 2001 metai – Lietuvoje žuvo 706 žmonės, 2004 metai – žuvo 752 žmonės, 2007 metai – žuvo 740 žmonių, 2008 metai – žuvo 499 žmonės (29,3 proc. mažiau negu 2001 metais), 2009 metai – žuvo 370 žmonių (47,6 proc. mažiau negu 2001 metais), 2010 metai – žuvo 300 žmonių (57,5 proc. mažiau negu 2001 metais).
2010 metais, palyginti su 2009-aisiais, eismo įvykių skaičius sumažėjo 4,7 proc. (arba užregistruota 180 įvykių mažiau), žuvo žmonių 18,9 proc. mažiau (arba 70 mažiau), sužeista 2,2 proc. mažiau (arba 98 mažiau). Įvykių dėl neblaivių vairuotojų kaltės – 69 įvykiais arba 22,1 proc. mažiau.
2009 metų eismo įvykių statistika: 3 tūkst. 805 eismo įvykiai, žuvo 370 žmonių, 4 tūkst. 426 sužeisti. Dėl neblaivių vairuotojų kaltės – 312 eismo įvykių.
2010 metais daugiausia eismo įvykių užregistruota rugsėjo – 375, liepos – 358, spalio – 355 ir lapkričio – 354 mėnesiais.
Daugiausia žmonių žuvo liepą – 38, rugsėjį – 37, lapkritį – 30. Mažiausiai žmonių žuvo vasarį – 11.
Dėl neblaivių vairuotojų kaltės daugiausia eismo įvykių užregistruota rugsėjo mėn. – 33 (žuvo 3 žmonės), gegužės mėn. – 31 (žuvo 6), birželio mėn. – 29 (žuvo 1).
Daugiausia įvyko transporto priemonių susidūrimų – 1 tūkst. 571 (2,8 proc., arba 45 atvejais, mažiau negu 2009-aisiais) ir užvažiavimų ant pėsčiųjų – 1 tūkst. 272 (4,9 proc., arba 66 įvykiais, mažiau).
Eismo įvykiuose žuvo 106 pėstieji (12,4 proc., arba 15 mažiau, nei 2009 metais), tai sudaro 35,3 proc. visų eismo įvykiuose žuvusių žmonių. Daugiau nei pusė pėsčiųjų – 61,3 proc. žuvo tamsiuoju paros metu. Daugiausia pėsčiųjų žuvo lapkričio mėnesį – 17 (14 iš jų – tamsiuoju paros metu).
Taip pat žuvo 95 vairuotojai (21,5 proc. arba 26 mažiau negu 2009 metais), tai sudaro 31,7 proc. visų žuvusiųjų. Žuvo 67 keleiviai (23 proc. arba 20 mažiau), tai sudaro 22,3 proc. visų žuvusių, 24 dviračių vairuotojai (20 proc. arba 6 mažiau), tai sudaro 8 proc. visų žuvusių žmonių.
Tarp sužeistųjų eismo įvykiuose: keleivių – 1 tūkst. 334 (2,3 proc. mažiau nei 2009 metais), vairuotojų – 1 tūkst. 269 (3,6 proc. mažiau), pėsčiųjų – 1 tūkst. 246 (6 proc. arba 80 mažiau).
Dėl transporto priemonių vairuotojų kaltės užregistruota 2 tūkst. 352 eismo įvykiai (tai sudaro 64,9 proc. visų eismo įvykių), arba 16,7 proc. mažiau nei 2009 metais. Šiuose įvykiuose žuvo 172 žmonės (82, arba 32,3 proc., mažiau) ir sužeista 3 tūkst. 100 (412, arba 11,7 proc., mažiau).
Dėl neblaivių vairuotojų kaltės užregistruoti 243 eismo įvykiai, t. y. 22,1 proc., arba 69 įvykiais, mažiau nei 2009 metais. Tai sudaro 6,7 proc. visų 2010 metais užregistruotų eismo įvykių, kuriuose nukentėjo žmonės. Šiuose įvykiuose žuvo 27 žmonės (30,8 proc. mažiau), 329 sužeisti (22,8 proc. mažiau).
Palyginti su 2009 metais, 13,7 proc. sumažėjo eismo įvykių, kurių kaltininkai asmenys, neturintys teisės vairuoti transporto priemones (2010 metais užregistruoti 202 įvykiai, 2009 metais – 234). Šiuose įvykiuose žuvo 25 žmonės (43,2 proc. mažiau) ir sužeisti 298 (5,4 proc. mažiau).
Dėl neturinčių teisės vairuoti ir neblaivių asmenų kaltės – 81 įvykis (7 įvykiais mažiau). Juose žuvo 7 žmonės (7 mažiau), 119 sužeista (13 mažiau).
2010 metais, palyginti su 2009-aisiais, užregistruota 9 proc. mažiau eismo įvykių, kuriuose nukentėjo nepilnamečiai – 780 (2009 metais – 857). Eismo įvykių skaičius dėl nepilnamečių neatsargumo sumažėjo 23,4 proc. Iš viso eismo įvykiuose žuvo 17 nepilnamečių, t. y. 52,8 proc. mažiau (2009 m. – 36; 2008 m. – 33; 2007 m. – 70), 4 vaikai (7 mažiau) žuvo dėl savo neatsargaus elgesio kelyje – tarp jų 3 pėstieji.
Daugiausia eismo įvykių užregistruota Kauno apskrityje – 891 (13,8 proc., arba 142 įvykiais, mažiau nei 2009 metais), Vilniaus – 752 (2,6 proc., arba 19 įvykių, daugiau), Klaipėdos – 443 (7,3 proc., arba 35 įvykiais, mažiau), Panevėžio – 369 (19,4 proc., arba 60 įvykių, daugiau), Šiaulių – 359 (10,5 proc., arba 42 įvykiais, mažiau).
Mažiausiai eismo įvykių (108) įvyko Tauragės apskrityje (12,2 proc. mažiau).
Daugiausia žmonių eismo įvykiuose žuvo Vilniaus – 72 (3 daugiau), Kauno – 43 (34, arba 44,2 proc., mažiau), Panevėžio – 38 (1 daugiau), Marijampolės – 34 (9, arba 36 proc., daugiau), Šiaulių – 29 (4 mažiau) ir Klaipėdos – 26 (22, arba 45,8 proc., mažiau) apskrityse.
Vilniuje žuvo 22 žmonės (2009 metais – 30), Marijampolės savivaldybėje – 13 (2009 metais – 4), Vilkaviškio r. savivaldybėje – 13 (toks pat skaičius), Vilniaus r. savivaldybėje – 12 (toks pat skaičius), Pasvalio r. savivaldybėje – 12 (2009 metais – 6), Šalčininkų r. ir Ukmergės r. savivaldybėse – po 11 (2009 metais atitinkamai – 2 ir 9).
Mažiausiai žmonių (12) žuvo Alytaus apskrityje (2009 metais šioje apskrityje žuvo 27 žmonės).
2010 metais nė vienas žmogus eismo įvykiuose nežuvo Neringos ir Visagino savivaldybėse.
Dėl neblaivių vairuotojų kaltės daugiausia eismo įvykių užregistruota Vilniaus – 50 (16,7 proc. mažiau), Kauno – 33 (40 proc. mažiau), Marijampolės – 28 (toks pat skaičius), Šiaulių – 26 (27,8 proc. mažiau) ir Panevėžio – 25 (25 proc. mažiau) apskrityse.
Viename eismo įvykyje daugiausia žmonių žuvo – 4, dar 4 buvo sužeisti (2010 m. sausio 10 d. 17.30 val. Marijampolės sav., kelyje A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai).
Viename eismo įvykyje daugiausia žmonių sužeista – 14 ir 1 žuvo (2010 m. gruodžio 4 d. 8.10 val. Ukmergės r., Dukstynos k., automagistralės A-2 Vilnius–Panevėžys viaduko nuvažiavime link sankryžos su keliu A6 Kaunas–Ukmergė–Zarasai).
Kelių eismo taisyklių pažeidimai
Pirminiais duomenimis (š. m. sausio 10 d.), 2010 metais policijos pareigūnai išaiškino 407 tūkst. 17 KET pažeidimų, iš jų 9 tūkst. 591 pažeidimą padarė užsieniečiai.
Išaiškinta 13 tūkst. 690 neblaivių vairuotojų (2009 metais – 14 tūkst. 883, 2008 metais – 24 tūkst. 452, 2007 metais – 31 tūkst. 812), 79 tūkst. 342 greičio viršijimo atvejai (2009 metais – 91 tūkst. 285, 2008 metais – 95 tūkst. 601, 2007 metais – 94 tūkst. 17), 26 tūkst. 868 pėsčiųjų, dviratininkų pažeidimai, tarp jų išaiškinta 5 tūkst. 862 neblaivus dviratininkas (2009 metais – 23 tūkst. 428, 2008 metais – 21 tūkst. 692).
Nustatytas 37 tūkst. 121 saugos diržų nenaudojimo atvejis, tarp jų 33 tūkst. 835 vairuotojų ir 3 tūkst. 286 keleivių padaryti pažeidimai (2009 metais – 46 tūkst. 421 saugos diržų nenaudojimo atvejis, tarp jų 43 tūkst. 792 vairuotojų padaryti pažeidimai, 2008 metais – 52 tūkst. 632 saugos diržų nenaudojimo atvejai).
Už KET pažeidimus policija asmenims paskyrė 47 mln. 133 tūkst. 20 Lt baudų (2009 metais – 42 mln. 769 tūkst. 676 Lt, 2008 metais – 49 mln. 658 tūkst. 123 Lt baudų).
Lietuvos Respublikos teismai išnagrinėjo 28 tūkst. 314 administracinių teisės pažeidimų bylas dėl padarytų KET pažeidimų (2009 m. – 31 tūkst. 11, 2008 m. – 41 tūkst. 880). 27 tūkst. 261 atvejais vairuotojams paskirtos baudos, 12 tūkst. 186 vairuotojui paskirta nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, 2590 asmenims buvo taikytas administracinis areštas (2009 m. – 1 tūkst. 703, 2008 m. – 2 tūkst. 99).
Teismų sprendimu konfiskuota 670 transporto priemonių (2009 metais – 841; 2008 metais – 692).
Prevencinės priemonės
2010 metais policijos pareigūnai organizavo 24 respublikines prevencines priemones, skirtas eismo dalyvių kontrolei keliuose (2009 metais – 19, 2008 metais – 21, 2007 metais – 17). Tarp šių priemonių – 9, inicijuotos Europos kelių policijos tinklo (TISPOL).
Daugiausia organizuota transporto priemonių vairuotojų blaivumo patikrinimų – 15.
2011 m. policijos veiklos prioritetai eismo saugumo srityje
Pėsčiųjų (vadeliotojų) daromų KET pažeidimų prevencija ir jų išaiškinimas, atsižvelgiant į metų ir paros laiką (atšvaitų, kitų šviesą atspindinčių elementų naudojimo, kitų šių eismo dalyvių pareigų kontrolė).
Transporto priemonių vairuotojų blaivumo (apsvaigimo nuo narkotikų, kitų psichiką veikiančių medžiagų) kontrolė.
Transporto priemonių vairuotojų pavojingo ir chuliganiško vairavimo, keliančio pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui, išaiškinimas.
Neakivaizdus KET pažeidimų fiksavimas, naudojant specialiąsias technines priemones.
Dviračių, mopedų, motociklų vairuotojų kontrolė (amžius, teisės vairuoti ir eksploatuoti transporto priemones turėjimas, važiavimo greitis, manevravimo taisyklių laikymasis, saugos šalmai, kitos saugos priemonės).
Tęstinis antikorupcinių priemonių įgyvendinimas.
