Prokuroras pažymėjo, kad kaltinamieji dėl savo veiksmų nukentėjusiojo D.P. atžvilgiu 2008 metais buvo nuteisti Šiaulių apygardos teismo. Tąkart teismas vieną iš kaltinamųjų L.K. pripažino kaltu dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo ir viešosios tvarkos pažeidimo, o R.K. ir R.T. pripažinti kaltais tik dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Prokurorui ir nukentėjusiojo mamai apskundus šį nuosprendį, 2010 metais aukštesnysis teismas iš dalies patenkino jų skundus ir visus tris asmenis pripažino kaltais ir dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo, ir dėl viešosios tvarkos pažeidimo, paskirdamas jiems realias laisvės atėmimo bausmes.
Nustatyta, kad po keturių metų trukusio buvimo vegetacinėje komos būsenoje D.P. nuo patirtų sužalojimų mirė. Paaiškėjus šioms naujoms aplinkybėms Generalinis prokuroras kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį teismą dėl proceso atnaujinimo. 2011 metų vasario mėn. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartimi patenkino Generalinio prokuroro išvadą ir panaikino ankstesnių teismų sprendimus, atnaujino procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ir baudžiamąją bylą perdavė iš naujo tirti Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorams.
Teismui perduotoje baudžiamojoje byloje prokurorai L.K., R.K. ir L.K. kaltina labai sunkaus nusikaltimo – nužudymo padarymu bei viešosios tvarkos pažeidimu. Trijulė kaltinama tuo, kad 2007 metų balandžio mėn. Šiaulių mieste, viešoje vietoje įžūliai ir tyčia dėl asmeninių paskatų ir keršto sumušė nukentėjusįjį D.P., kuris nuo patirtų sužalojimų 2010 metų rugpjūčio mėn. mirė.
Kaltinamiesiems paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas. Nukentėjusiojo mama kaltinamiesiems pateikė 1,2 milijonų litų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti.
Baudžiamąją bylą nagrinės Šiaulių apygardos teismas.
Už nužudymą baudžiamais įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę nuo septynerių iki penkiolikos metų.
