Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Po vyro žinutės „Facebook“ ir siūlymo gerai užsidirbti vilnietė pateko į policijos rankas

 Facebook
Reuters/Scanpix / Vilnietė, kuri pateko į sukčių tinklą, gavo paslaptingą žinutę socialiniame tinkle „Facebook“.
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Lietuvos nusikaltėliai surado naują būdą, kaip ištuštinti jūsų kišenes. Šį kartą taikiklyje atsidūrė socialinio tinklo „Facebook“ vartotojai. Sukčiai neprašys jūsų elektroninės bankininkystės prisijungimų ir neprisistatinės teisėsaugos pareigūnais. Jie tiesiog pasiūlys pervesti didelę sumą pinigų.

Tai nutiko prieš mėnesį. Jauna vilnietė gavo keistą žinutę socialiniame tinkle „Facebook“. Rašė nepažįstamas vyras, kuris buvo prisidengęs išgalvotu vardu ir pavarde.

Nepažįstamasis pasiūlė užsidirbti pinigų ir tikino, kad jai net nereikės išeiti iš namų. Jis melavo. Mergina turėjo praverti namų duris kriminalistams, kurie pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo.

Sovietmečio triukas

Sovietų okupacijos metais šita sukčiavimo schema žaismingai buvo vadinama  „Švento Antano lenciūgėliu“. 

Maždaug septintajame dešimtmetyje tarp paauglių paplito toks pinigų užsidirbimo būdas: pasiunčiamas laiškas, kuriame reikalaujama į voką įdėti vieną rublį ir išsiųsti nurodytu adresu, nes priešingu atveju nelaimėlį užgrius visos pasaulio nemalonės ir prakeiksmai.

Maždaug septintame dešimtmetyje tarp paauglių paplito toks pinigų užsidirbimo būdas: pasiunčiamas laiškas, kuriame reikalaujama į voką įdėti vieną rublį ir išsiųsti nurodytu adresu, nes priešingu atveju nelaimėlį užgrius visos pasaulio nemalonės ir prakeiksmai.

Vienas rublis – nebuvo didelė suma už šventą ramybę, todėl aukos kartais užkibdavo. Kadangi, toks neteisėtas žaidimas buvo vykdomas plačiu mastu, tai organizatoriai susirinkdavo solidų pluoštą rublių.

Šiais laikais panašią schemą naudoja Lietuvos nusikaltėliai, dažniausiai – kaliniai. Tik savo aukoms jie ne grasina mistiniais prakeiksmais, bet siūlo užsidirbti pinigų.

Uždarbis – tūkstantis litų

Vilnietė, kuri papasakojo šią istoriją, į sukčių tinklą pateko rugsėjo mėnesį.

Vieną vakarą parašęs nepažįstamasis pasiūlė užsidirbti pinigų: žadėjo į merginos banko sąskaitą pervesti 10 tūkst. litų, ji turėjo pasilikti sau tūkstantį, o likusius pervesti į kitą nurodytą sąskaitą.

Mergina sutiko. Į jos banko sąskaitą įkrito žadėta pinigų suma, ji pasiliko sau tūkstantį litų, o likusius devynis tūkstančius pervedė kitam nepažįstamam žmogui. 

Be to, taip užsidirbti pasiūlė ir savo draugėms. 

Po žinutės – krata

Kiek tiksliai pinigų keliavo per merginų sąskaitas – pasakyti sudėtinga, nes pašnekovė tiksliai nežino, kiek kartų su nusikaltėliais bendradarbiavo jos draugės. Į merginų sąskaitas įkrito per 40 tūkstančių litų.

Vilnietė pasakojo, kad po kelių savaičių į duris pasibeldė Lietuvos kriminalinio policijos biuro pareigūnai. Kriminalistai atliko kratą ir paėmė asmeninį kompiuterį ir mobilųjį telefoną. 

Vilnietė pasakojo, kad po kelių savaičių į duris pasibeldė Lietuvos kriminalinio policijos biuro pareigūnai. Kriminalistai atliko kratą ir paėmė asmeninį kompiuterį ir mobilųjį telefoną. 

Mergina teigė, kad buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo, o vilnietės tapo liudininkėmis.

Kalinių „verslas“

Kodėl sukčiai perveda pinigus svetimam žmogui ir leidžia jam pasilikti dešimt procentų?

Patyręs kriminalinės policijos pareigūnas, kuris nenorėjo atskleisti savo pavardės, pasakojo, kad dažniausiai taip veikia kaliniai.

Nusikaltėliai apgauna patiklų žmogų ir sužino jo elektroninės bankininkystės prisijungimus. Tarkime, prisistatę Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) pareigūnais.

Kai gauna prieigą prie svetimos banko sąskaitos, sukčiams reikia labai greitai pavogti pinigus, tačiau nepalikti jokių pėdsakų. Tada ieškoma tokių žmonių, kurie sutiktų priimti svetimus pinigus ir tuoj pat pervestų juos į kitą sąskaitą.

Taip nutiko ir šios istorijos herojei.

Policijos pareigūnams nėra sudėtinga atsekti tokią grandinę – kai apšvarintas žmogus supranta, kad jo sąskaitą ištuštino sukčiai, jis mato, kam buvo pervesti pinigai. Todėl pirmiausia kriminalistai pasibeldžia į tokių tarpininkų, kaip istoriją papasakojusi vilnietė, duris.

Policijos pareigūnams nėra sudėtinga atsekti tokią grandinę – kai apšvarintas žmogus supranta, kad jo sąskaitą ištuštino sukčiai, jis mato, kam buvo pervesti pinigai. Todėl pirmiausiai kriminalistai pasibeldžia į tokių tarpininkų, kaip istoriją papasakojusi vilnietė, duris.

Be to, FNTT pareigūnai, kartu su policija ir Valstybine mokesčių inspekcija, gauna informaciją apie stambias pinigines operacijas, kurios viršija 10 tūkst. litų.

Tokius duomenis teisėsaugai suteikia bankai, remdamiesi Pinigų plovimo prevencijos ir terorizmo finansavimo įstatymu.

Veikia ne tik „Facebook“

Pareigūnai sako, kad tokia sukčiavimo schema naudojama ne tik socialiniame tinkle „Facebook“.

Tai daroma įvairiuose portaluose, kuriuose galima bendrauti su žmonėmis. Pasitaiko atvejų, kad sukčiai skambina savo aukoms.

„Įvairiais būdais ieškoma žmonių, kuriems siūloma uždirbti pervedant pinigus, persiunčiant prekes, prašoma pasinaudoti jų elektroninės bankininkystės duomenimis ir panašiai. Anksčiau ar vėliau tokius žmones aplanko policija“, – portalui 15min.lt sakė Policijos departamento Komunikacijos skyriaus viršininkas Ramūnas Matonis.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min