Vasario 5 dieną, Policijos departamente vyko metinis pasitarimas. Jo metu aptarti praėjusių metų policijos veiklos rezultatai bei pristatyti šių metų veiklos prioritetai.
Policijos generalinis komisaras Saulius Skvernelis atkreipė pasitarime dalyvavusių politikų dėmesį, kad nuo 2008 m. policijos biudžetas sumažėjo 24,4 proc. (arba 205 mln. litų). „Trauktis ir optimizuotis visuomet galime, bet turi būti tam tikros ribos“, – pabrėžė S.Skvernelis.
Policijos vadovas pasidžiaugė, kad nepaisant mažėjančio finansavimo, gyventojai gana palankiai vertina policijos darbą ir pasitiki pareigūnais. Svarbiausia, pasak jo, gyventojai nori matyti kuo daugiau policininkų ir pageidauja efektyvaus ir operatyvaus reagavimo į pagalbos šauksmą. Tačiau dėl lėšų stygiaus tai padaryti neįmanoma, nes nenormalu, kai visame rajone dirba tik vienas policijos ekipažas.
Šiai nuomonei pritarė ir Lietuvos vidaus reikalų sistemos respublikinės profesinės sąjungos (LVRSRPS) pirmininkė Loreta Soščekienė: „Pastaruosius ketverius metus, ypač įvairių švenčių progomis, garbingi valdžios vyrai negailėjo pagyrų policijos pareigūnams. Bet visi statutiniai pareigūnai mėgsta konkretumą, tad labiausiai motyvuotų dirbti ne pagyros, o gerokai išaugę skaičiai policijos biudžete.“
Imuniteto tarnybos veiklos metodai kelia abejonių
L. Soščekienė savo pranešime akcentavo dvi pagrindines problemas: Imuniteto tarnybos darbą ir ikiteisminį tyrimą atliekančių pareigūnų darbo kokybę bei turimus krūvius.
„Reikia pripažinti, kad 2011 metais susikūrusios Imuniteto valdybos atsiradimas sukėlė nemenkas diskusijas tarp pareigūnų. Buvo nuogąstaujama, kad Imuniteto valdyba taps įrankiu susidorojimui su vadovams neįtikusiais pareigūnais. Mūsų profesinės sąjungos nuomone, Imuniteto valdyba yra reikalinga, kuomet jos veikla atitinka nuostatuose numatytus tikslus ir funkcijas.
Kitas klausimas – Imuniteto tarnybų veikla apskrityse. Tiksliau, šių tarnybų pareigūnai ir jų veiklos metodai. Ne iš vienos apskrities gauname pranešimus apie arogantišką kai kurių pareigūnų elgesį, panieką dirbantiems kolegoms, grasinimus.
Vieni iš Imuniteto tarnybų vadovų grasina patikrinti pareigūnų namuose šaldytuvus, kiti liepia nedelsiant pateikti paaiškinimus dėl galimo nusižengimo, nes tuomet „nieko nebus“, o kitu atveju pareigūnas bus nubaustas drausmine tvarka. Pasiūlymų pasitikrinti poligrafu sulaukia ko ne kas antras, net dėl menkiausio nusižengimo įtariamas pareigūnas.
Susidaro įspūdis, kad kai kurie Imuniteto tarnybos pareigūnai patys turi imunitetą. Nuostatuose nurodyti teisės aktai jiems negalioja, Policijos etikos kodeksas jokia apimtimi jiems netaikomas, o Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimai yra privalomi tik kitiems policijos pareigūnams“, – kalbėjo Loreta Soščekienė.
Pirmininkė tikisi, kad darbas Imuniteto tarnyboje netaps privilegija, suteikiančia teisę chamiškam elgesiui su kolegomis.
Tyrėjai paversti prokurorų pasiuntinukais
Kita opi problema policijos sistemoje, pasak L.Soščekienės, yra ikiteisminį tyrimą atliekančių pareigūnų darbo kokybė ir turimi krūviai: „Didelė dalis tarnybinių patikrinimų šių pareigūnų atžvilgiu atliekama dėl to, kad buvo pažeisti BPK reikalavimai, tyrimas vilkinamas, ne laiku atlikti tam tikri procesiniai veiksmai“.
Baudžiamojo proceso kodekse (BPK) įtvirtinta, kad ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja prokuroras, tačiau jokiame BPK straipsnyje nėra nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo veiksmus už prokurorą atlieka ikiteisminio tyrimo pareigūnas.
Profesinės sąjungos vadovės teigimu, situacija nesikeičia metų metus, apie ją žino tiek apskričių, tiek komisariatų vadovai, bet pyktis su prokuratūra niekas nenori.
„Pareiškimas dėl bylos užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, nutarimas dėl baudžiamųjų bylų sujungimo, nutarimas atskirti ikiteisminį tyrimą, prašymas priimti nutartį dėl kratos, paskelbimo įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu protokolas, nutarimas gauti rašytinę informaciją iš telekomunikacijų tiekėjų – tai dažniausiai pasitaikantys procesiniai dokumentai, kuriuos rašo mūsų tyrėjai. Kai kurių šių procesinių dokumentų apimtis ne vienas ir ne du lapai. Bylą kontroliuojančiam prokurorui belieka tik garbingai pasirašyti“, – sakė L.Soščekienė.
Lietuvos VRS respublikinė profesinė sąjunga praneša, kad baudžiamojo proceso kodekse nurodyta, kad kaltinamojo akto nuorašą prokuroras įteikia kaltinamajam. Suprantama, tai nėra taip paprasta, galbūt šis gyvena kitoje vietovėje, ar išvis neturi pastovios gyvenamosios vietos, niekur nedirba. Prokurorai šią problemą kuo ramiausiai perkėlė ant tyrėjų pečių. Dabar kaltinamųjų paieška užsiima ikiteisminį tyrimą atlikęs pareigūnas. Yra net paruoštas laisvos formos „Patvirtinimas“, kad kaltinamasis aktas įteiktas. Gaištamas tyrėjų laikas, dažnai naudojamas policijos transportas.
„Galima sakyti, kad policija ir prokuratūra turi vieną tikslą ir šioms institucijoms reikia bendradarbiauti, padėti viena kitai. Jei aukščiau paminėti atvejai būtų pavieniai, nesitęstų metai iš metų, jei prokurorai išimtinais atvejais prašytų padėti, o nereikalautų už juos dirbti nuolat, neverta būtų apie tai net kalbėti. Tyrėjai paversti prokurorų pasiuntinukais, kurie, surašę prokuroro vardu procesinį dokumentą, lekia į prokuratūrą parašo, o paskui į apylinkės teismą gauti teisėjo sutikimą“ – pareigūnų darbo realijas apibūdino profesinės sąjungos vadovė.
Baigdama savo pranešimą, LVRSRPS pirmininkė L. Soščekienė teigė, kad tiek Policijos departamento, tiek profesinės sąjungos tikslas vienas – policija turi tapti prestižine tarnyba, kurioje dirbtų išsilavinę ir sąžiningi pareigūnai.
Taip pat pirmininkė dar kartą akcentavo, kad konkurencingas darbo užmokestis ir tvirtos socialinės garantijos būtų visų persitvarkymų policijos sistemoje pamatas.
Policijos departamente vykusiame metiniame pasitarime taip pat dalyvavo ir Vidaus reikalų ministerijos viceministras Žimantas Pacevičius, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovas Julius Sabatauskas, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Artūras Paulauskas, Generalinis prokuroras Darius Valys ir kiti.
