Joje pateikta informacija, įtariama, prieštarauja Alkoholio kontrolės įstatyme nustatytiems alkoholio reklamos draudimams: alkoholio reklama skirta vaikams ir paaugliams iki 18 metų, alkoholio reklama pateikta vaikams ir paaugliams skirtoje knygoje, pateikta reklama sieja alkoholio vartojimą su fizinės būklės pagerėjimu, psichinės veiklos pagerėjimu, gydomosiomis savybėmis bei pateikta neteisinga ir (ar) klaidinanti informacija apie alkoholinius gėrimus.
Departamentas sieks išsiaiškinti alkoholio reklamos aplinkybes ir spręs galimo atsakomybės taikymo klausimą.
Kaip rašoma leidinyje „Lietuvos sveikata“, ši Tony Wolf kygelė skirta vaikams nuo trejų metų. Jos puslapiuose iškalbingos iliustracijos ir parašai po jomis: „Tikrai ragauju paskutinį, nežinia, kaip namo bepareisiu“, „Įtariu, kad tie nelaimingi atsitikimai – tik dingstis išgerti daugiau kalvadoso“, taip pat ir instrukcijos, kaip pasigaminti obuolių sidrą ir kaip gerti kalvadosą.
Štai 57-ajame knygelės puslapyje rašoma apie didelį smaližių Ežį, kuris labiausiai mėgsta obuolius. Retkarčiais jis pasiskolina iš Nykštukų valtelę ir išplaukia: irkluoja ten, kur jį veda uoslė ir nuojauta. Ir tuščiomis niekada negrįžta: valtelė būna su kaupu prikrauta didelių, raudonų ir sultingų obuolių.
„Valtelę paskolinęs Nykštukas jį ir klausia:
– Ką veiksi su tais obuoliais?
– Dar klausia! Valgysiu! O ką gi jūs darote su obuoliais?
– Hm... vieną kitą suvalgom. Bet dažniausiai mes juos geriam.
Ežys net išsižioja.
– Geriat obuolius? Ar tik iš manęs nesišaipai?“ – rašoma knygelėje „Miško pasakos“.
Vėliau nykštukas nuveda Ežį „į tokį mažą fabrikėlį“, kuriame obuoliai traiškomi ir iš jų spaudžiamos saldžios sultys. Paaiškinama, kad paskui jos ilgai maišomos, rūšiuojamos, kol galų gale supilstomos į mažytes statinaites.
„Šiose statinaitėse obuolių sultys rūgsta ir pamažu bręsta. Atėjus laikui, statinaitės atkemšamos, ir jau galima gerti sidrą.
– Ką tokį?
– Sidrą! Labai skanus! Laikyk! Nykštukas įkliukina iš statinaitės į molinį butelį auksaspalvio, kvapnaus burbuliuojančio gėrimo. Pripila dvi stiklines: vieną sau, kitą – Ežiui. – Paragauk!” – rašoma 57-ajame „Miško pasakų“ puslapyje.
59-ajame puslapyje tėveliai mažamečiams gali paskaityti apie kalvadosą:
„ – Koks skanus! Koks stiprus! O kaip šildo!“ – džiūgauja Ežys po trečio kalvadoso gurkšnelio.
– Labai. Todėl ir geriam jį žiemą, kai šalta. Žinai, mes turim net savo degustatorių, taip sakant, kalvadoso ragautoją. Eime, supažindinsiu, – pasiūlo Ežiui Nykštukas“.
Tolesniuose puslapiuose kalvadosą gurkšnoja Gerontozauras „atsidrėbęs po medžiu, su pakrypusia ant šalies karūna“ ir svarsto, ar tik ne nuo jo Nykštukai tokie protingi.
Leidyklos „Alma Littera“ atstovas spaudai Andrius Petraitis „Lietuvos sveikatai“ sakė, kad knygelių turinys yra tikrinamas, už tai yra atsakingas redaktorius-koordinatorius, tačiau leidžiant verstines knygas galioja jų autorinės teisės ir leidykla negali pažeisdama autorinių teisių kūrinio redaguoti ar cenzūruoti. Šiuo atveju knyga versta iš italų kalbos, kur susiformavusi gėrimų vartojimo kultūra ir italai pasakose neva neįžvelgė problemos.
„Kita vertus, nereikia pamiršti, jog tai tėra tik pasakos, fikcijos ir fantazijos, kuriose ir nykštukai, ir drakonai, ir burtininkai gyvena. Pasakose įvyksta ir kur kas blogesnių dalykų: pavyzdžiui, mūsų pasakose Elenytė įmetama į žarijų duobę, Joniuką aviniuką nori papjauti ir pan. Be to, ir mūsų pasakose yra posakis, kad „alų midų gėriau, per barzdą varvėjo“, – sakė jis. Atstovas spaudai sakė, kad knygos pardavimo vietose praktiškai nebelikę, naujo leidimo neplanuojama.
