15min skaitytoja Ramunė sunerimusi, kad senos statybos daugiabučiuose namuose yra apstu priešgaisrinės saugos reikalavimų pažeidimų.
Neabejinga moteris teigia, kad Lietuvoje atsakingos institucijos nėra suinteresuotos gaisrų prevencija. Kaip ir patys daugiabučių gyventojai.
Ramunė dirba vienoje užsienio valstybės institucijoje, todėl gali palyginti požiūrį į priešgaisrinę saugą Lietuvoje ir svetur.
„Galiu patvirtinti, kad formalus, t.y. neatsakingas, požiūris į rimtus dalykus prancūzų institucijose neegzistuoja. Daugelis lietuvių, matyt, galvoja, kad jų tai neliečia, jog tai yra tik teorinė rizika. Taip galvojo ir tie, kurie žuvo gaisruose“, – sakė moteris.
Šiurpi realybė
Kaip pavyzdį ji pateikė tragiškiausio pastarojo dešimtmečio gaisrą, kilusį sostinės Žirmūnų gatvės daugiabutyje.
Daugelyje senos statybos daugiabučių neveikia arba visai išmontuotos gaisrinės saugos sistemos ir gaisrinės automatikos įrenginiai, mažinantys grėsmę žmonėms ir turtui.
Tąkart liepsnos pareikalavo net šešių žmonių gyvybių, tačiau Ramunė yra įsitikinusi, kad aukų būtų buvę įmanoma išvengti. Tam reikalingas atsakingesnis požiūris į priešgaisrinę saugą.
Moters teigimu, pagal patvirtintą tvarką, kiekviename daugiabučio namo aukšte turi būti gaisro gesinimui skirta vandens žarna ir gesintuvas.
Tačiau realybė yra visiškai kitokia.
„Nišos, kuriose šie dalykai turi būti, visuose senuose daugiabučiuose yra tuščios, nes viskas išvogta prieš dešimtmečius“, – pasibaisėjusi pasakojo moteris.
Ramunės teigimu, dėl žmonių abejingumo už gaisrų prevenciją atsakingos institucijos yra atsidūrusios beviltiškoje padėtyje.
„Jiems nekyla klausimų, ar reikėtų dėti naujus gesintuvus, nes rakinti negalima, vadinasi, pavogs“, – paprastai situaciją aiškino moteris.
Padidinta rizika
15min susisiekė su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) atstovais, kad išgirstų jų nuomonę apie priešgaisrinės saugos lygį senuose daugiabučiuose.
PAGD teigimu, senos statybos daugiabučiai iš tiesų yra didesnės rizikos grupėje.
„Daugelyje senos statybos daugiabučių neveikia arba visai išmontuotos gaisrinės saugos sistemos ir gaisrinės automatikos įrenginiai, mažinantys grėsmę žmonėms ir turtui“, – 15min aiškino PAGD atstovas.
Priešgaisrinės saugos specialistai taip pat atkreipė dėmesį į kitus pavojaus signalus sostinės daugiabučiuose.
„Dažnai bendro naudojimo koridoriai atitveriami pertvaromis, evakuacijos keliuose įrengiamos rakinamos durys, įstiklinami neuždūmijamų laiptinių balkonai, užmūrijami langai rūsiuose, apsunkintas gaisrinės technikos privažiavimas prie pastatų“, – teigė priešgaisrinės saugos profesionalas.
PAGD atstovai nesutiko su 15min skaitytojos teigimu, kad kiekviename daugiabučio namo aukšte turi būti įrengta gaisro gesinimui skirta žarna ar gesintuvas.
Tačiau jeigu savo daugiabutyje matėte gaisrinių čiaupų spinteles, priešgaisrinės saugos specialistai siūlo kreiptis į namo administratorių.
„Jeigu daugiabutyje yra įrengtas vidaus gaisrinis vandentiekis, reikia reikalauti administratoriaus, kad jis būtų techniškai sutvarkytas ir veikiantis. Vidaus gaisrinio vandentiekio gaisriniai čiaupai turi būti su žarnomis ir švirkštais, laikomi spintelėse. Gaisrinių čiaupų spintelės turi būti pažymėtos specialiais ženklais“, – aiškino PAGD atstovas.
Aktualesnė problema
Priešgaisrinės saugos specialistai, dirbantys fogo.lt, taip pat nesutiko su Ramunės teigimu dėl šiurkščių priešgaisrinės saugos pažeidimų senuose daugiabučiuose.
„Ne visur tokie griežti reikalavimai. Kai kur tiesiog sausvamzdžiai būna išvedžioti. Bet būna, kad ir juos žmonės patys užkemša įvairiomis šiukšlėmis“, – 15min komentavo fogo.lt atstovas Martynas Matulevičius.
M.Matulevičius norėjo atkreipti dėmesį į kitą, kur kas aktualesnę problemą – daugiabučių namų gyventojų evakuaciją gaisro metu.
„Dabar didesnė problema yra evakuacija, kuri dabar ypač aktuali po pasaulyje įvykusių gaisrų daugiaaukščiuose, pavyzdžiui, Jungtiniuose Arabų Emyratuose“, – aiškino M.Matulevičius.
Specialistų rekomendacijos
Daugelis lietuvių, matyt, galvoja, kad jų tai neliečia, jog tai yra tik teorinė rizika. Taip galvojo ir tie, kurie žuvo gaisruose
Recepto, kaip apsisaugoti nuo pražūtingų liepsnų daugiabučių gyventojams, nei PAGD atstovai, nei kiti priešgaisrinės saugos specialistai neturi.
Tačiau jie sutartinai sako, kad visi namo gyventojai turėtų rūpintis namo gaisrine sauga, o ne manyti, kad tai tik namą administruojančios bendrovės reikalas.
Paprasčiausias būdas tai padaryti būtų įsigyti papildomą gesintuvą bei bute įsirengti autonominius dūmų signalizatorius saugumui užtikrinti.
„Nors privalomo reikalavimo nėra, bet rekomenduotumėme kiekviename bute turėti gesintuvą. Jį laikyti virtuvėje, kur galimas didžiausias gaisro pavojus. Butų patalpose (išskyrus vonią, WC) įsirengti autonominius dūmų signalizatorius, kurie aptinka gaisrą tik jam įsiplieskus“, – patarė PAGD atstovai.
Vis dėlto jei gaisro nepavyko išvengti, specialistai pataria kuo greičiau evakuotis iš pastato į saugią vietą ir kviesti ugniagesius gelbėtojus.
