Kaip informuoja Panevėžio apygardos prokuratūra, melagingų parodymų davimu kaltinama liudytoja, apklausta vienoje nužudymo byloje, klaidino pareigūnus, tyrusius grupės bendrininkų padarytus labai sunkius nusikaltimus. Tokius pat kaltinimus melagingų parodymų davimu sudėtingą bylą tyrusiems prokurorams teko pateikti dar dviem asmenims. Buvo liudijama įtariamųjų naudai, nuslėptos kai kurios aplinkybės, norėta padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Nors pareigūnai buvo įspėję, kad už melagingus parodymus gali tekti atsakyti baudžiamąja tvarka, tačiau liudytojos vėliau mėgino suklaidinti ir prokurorus. Vienai liudytojai taip pat teko atsakyti ir už tai, kad ji, sužinojusi apie įvykdytą labai sunkų nusikaltimą – nužudymą, be svarbios priežasties nepranešė teisėsaugos įstaigai arba teismui.
Įstatymas numato, kad kiekvienas asmuo, kuris galėtų žinoti kokių nors reikšmės bylai išspręsti turinčių aplinkybių, gali būti šaukiamas kaip liudytojas. Liudytojai, kaip ir visi kiti proceso dalyviai, gali pasinaudoti įstatymo numatytomis teisėmis, tačiau privalėtų neužmiršti atitinkamų pareigų ir atsakomybės už jų nevykdymą.
Prokurorų teigimu, kartais sunku suprasti liudytojus, kurie, neprisidėję prie nusikalstamos veikos padarymo, neturėdami tam rimto pagrindo ar motyvo, duoda melagingus parodymus ir klaidina sudėtingą ikiteisminį tyrimą atliekančius pareigūnus. Liudytojo parodymai vertinami kartu su kitomis ikiteisminio tyrimo medžiagoje nustatytomis aplinkybėmis, kurių tyrimas atskleidžia, ar apklaustas asmuo galėjo duoti melagingus parodymus. Todėl asmenys, duodami melagingus parodymus, turėtų nepamiršti, kad ir patys, slėpdami įtariamuosius ir jiems padėdami, gali sulaukti baudžiamosios atsakomybės.
Įstatymas tam, kas davė melagingus parodymus, numato laisvės atėmimo bausmę iki dvejų metų arba kitas bausmes – baudą, viešuosius darbus ir areštą.
