Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Sukčiai mulkina kauniečius ir pasinaudodami „Snoro“ banko žlugimu

Kauno policijos, daugiabučių namų administratorių ir pašto atstovai parengė sukčiavimų užkardymo planą.
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr. / Kauno policijos, daugiabučių namų administratorių ir pašto atstovai parengė sukčiavimų užkardymo planą.
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Ketvirtadienį Kauno miesto policija, daugiabučius administruojanti bendrovė „City Service“ ir Lietuvos pašto atstovai pasakojo apie naujus būdus, kaip bus stengiamasi užkirsti kelią telefoniniams ir kitus apgaulės būdus taikantiems sukčiams.

Kauno apskrities policijos duomenimis, šiuo metu daugėja telefoninių sukčiavimų atvejų. Tik Kauno mieste šiemet užfiksuota per 100 telefoninio sukčiavimo atvejų, apie 805 pasikėsinimų sukčiauti. Dažniausiai telefoninių sukčių aukomis tampa vaikai bei garbaus amžiaus gyventojai nuo 60 metų, kurie perduoda sukčiams per 10 tūkst. litų siekiančias sumas, neva, gelbėdami artimuosius nuo nelaimių. 

Vykdydami sukčiavimų prevenciją, Kauno apskrities policija bendradarbiauja su seniūnijomis, gydymo įstaigomis, akademine, bažnytine bendruomene, prekybos centrais,  žiniasklaida.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Prevencijos skyriaus viršininkas Tauris Stauskis pažymėjo, jog per 90 proc. atvejų sukčiavimų organizatoriai yra įkalinimo įstaigose bausmę atliekantys asmenys.

„Pagal įstatymą įkalinimo įstaigose draudžiama turėti ir naudotis mobiliaisiais telefonais. Bet faktai rodo, jog kaliniai juos turi, skambina žmonėms, iš jų išvilioja pinigus. Į tai turėtų rimčiau pažiūrėti Teisingumo ministerija, griežčiau kontroliuoti tvarką bausmės atlikimo vietose“,  – kalbėjo T.Stauskis.

Policijos pareigūnai atkreipė dėmesį, kad sukčiai mikliai pasinaudojo „Snoro“ krize: buvo atvejis, kai į pagyvenusios kaunietės butą atėjo banko darbuotoju prisistatęs asmuo ir pasakė iškeisiąs litus į eurus. Paėmęs pinigus, sukčius liepė moteriškei kitą dieną ateiti į banką ir atsiimti eurus. Žinoma, jokių pinigų moteris banke negavo.

„Reikia dar kartą perspėti gyventojus: jokie bankų atstovai po namus nevaikšto ir piniginių operacijų nesiūlo“,  –  pabrėžė T.Stauskis.

Pareigūnai atskleidė, kokiu būdu sukčiai pasirenka aukas: dažniausiai interneto paieškų sistemoje įrašo populiariausius garbaus amžiaus žmonių, daugiausiai moterų, vardus: Ona Marija, Stasė, Bronislava ir panašiai. Tokiu būdu jie sužino adresą, telefono numerį.

Kalėjimuose sėdinčių sukčių talkininkai laisvėje (taip vadinamos „kojos“) apklausinėja daugiabučių kiemuose sėdinčius pensininkus, vaikus.
  
Prie prevencinių policijos ir daugiabučių administratorių akcijų prisidės ir Lietuvos paštas.

Jau gruodžio mėnesį laiškininkai, garbaus amžiaus žmonėms, dažniausiai tampantiems telefoninių sukčių aukomis, Kaune ir Kauno apskrityje į namus atneš ir perduos 50 tūkstančių skrajučių, kuriose surašyti patarimai, kaip apsisaugoti nuo telefoninių sukčių. Jas parengė Kauno apskrities policijos pareigūnai, pagamino bendrovė „City Service“.

Kauno policija tikisi, kad skrajutėse surašyti patarimai padės garbaus amžiaus žmonėms apsisaugoti nuo telefoninių sukčių ir išsaugoti sunkiai sutaupytus pinigus.

 

 

 

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min