Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Teismuose dar ginčijamasi, ar gėjų bei lesbiečių rėmėjai turėjo teisę žygiuoti Kovo 11-ąją

Prieš eitynes
Andriaus Vaitkevičiaus / 15min nuotr. / Asociatyvinė iliustracija: eitynių „Baltic Pride“ Vilniuje akimirka. Teigiama, jog Kovo 11-osios eitynėms leidimo užpernai negavusioms organizacijoms atsirūgo būtent parama homoseksualams.
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Teisėjai sprendžia Žmogaus teisių stebėjimo instituto bei Lygių galimybių plėtros centro ir Vilniaus savivaldybės ginčą dėl dar 2009 metų Kovo 11-osios, kai patriotiniam jaunimui sostinėje leista surengti eiseną, o paramą seksualinėms mažumoms pareiškusiems žmogaus teisių gynėjams – ne.

Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjo Žmogaus teisių stebėjimo instituto (ŽTSI) ir Lygių galimybių plėtros centro (LGPC) atstovų skundą dėl jiems nepalankaus Vilniaus 1-ojo apylinkės teismo sprendimo, susijusio su dar 2009 metų Kovo 11-osios eisenomis mieste.

Tądien žygiuoti teisės negavę visuomenininkai pirmosios instancijos teisme nesugebėjo įrodyti, kad leidimo surengti eiseną nedavusi savivaldybė diskriminavo juos už paramą seksualinėms mažumoms. Apeliacinį skundą padavę visuomeninių organizacijų atstovai neabejoja galutine savo pergale teismuose, juolab tokia yra tarptautinė teisinė praktika.

Kaip pernai jau pasakojo 15min.lt, Nepriklausomybės atkūrimo dieną Vilniuje vyko Lietuvos tautinio centro surengtos eitynės, būryje žygeivių buvo ir nemažai patriotiškai nusiteikusių skustagalvių.

Tą pačią dieną pagrindine Vilniaus gatve norėta surengti ir eitynes „Prieš rasizmą ir ksenofobiją – už toleranciją ir pakantumą“, tačiau ŽTSI ir LGPC negavo miesto savivaldybės leidimo.

Pažeidė Susirinkimų įstatymą?

Vilniaus apygardos teismo posėdžio metu pareiškėjams atstovavusi ŽTSI programų koordinatorė Natalija Bitiukova priminė, jog dėl leidimo surengti taikų susirinkimą visuomenininkai į merijos valdininkus kreipėsi 2009 metų kovo 4 dieną.Leidimo negavę visuomenininkai teigia, kad eitynėmis siekta išreikšti pagarbą Lietuvos Respublikos konstitucinėms vertybėms, žmogaus teisėms, pasisakyti už laisvą, demokratišką ir tolerantišką Lietuvą.

Teigiama, kad eitynėmis siekta išreikšti pagarbą Lietuvos Respublikos konstitucinėms vertybėms, žmogaus teisėms, pasisakyti už laisvą, demokratišką ir tolerantišką Lietuvą.

Savivaldybės susirinkimų derinimo komisija posėdyje kovo 6 dieną atsisakė išduoti leidimą motyvuodama, kad Kovo 11-osios proga jau numatytas kitas renginys – patriotai leidimo buvo paprašę anksčiau.

Kovo 9 dieną surengtas antrasis savivaldybės komisijos posėdis, po kurio buvo paskelbta, esą „organizuojant susirinkimą gali būti pažeistas valstybės ar visuomenės saugumas, viešoji tvarka, žmonių sveikata ar dorovė, kitų asmenų teisės ir laisvės“. Kitaip tariant, valdžia pabijojo, kad tarp patriotų, kurių gretose daug skustagalvių, ir seksualinių mažumų rėmėjų gali kilti susirėmimai.

Ieškovai atkreipė teisėjų kolegijos dėmesį, kad galutinis atsisakymas išduoti leidimą buvo priimtas savivaldybės atstovams formaliai pažeidus Susirinkimų įstatymą, nes iki eitynių buvo likę mažiau nei 48 val.

ŽTSI ir LGPC atstovai mano, jog savivaldybė tikslingai vilkino sprendimo priėmimo procedūrą, nes pirmajame posėdyje (kovo 6-ąją) net nesvarstė visuomenininkų atstovių siūlymo pakeisti eitynių laiką iš 11.15 val. į 14-15 val., kuris nebuvo užimtas kitais renginiais.

Draudimus privalu argumentuoti

Savivaldybės atstovai taip pat kaltina visuomenininkus tuo, jog šie nebendradarbiavo su valdininkais, nesutikdami pasirinkti eitynėms kitos, su Kovo 11-ąja nesusijusios datos.

Tuo tarpu ŽTSI ir LGPC atstovai įsitikinę, jog organizatoriai turi teisę laisvai pasirinkti susirinkimo vietą, laiką, tikslą ir būdą.

„Kovo 11-ta diena buvo tikslingai pasirinkta kaip tinkama proga minint Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atkūrimo dieną, išreikšti pažiūras dėl laisvos, demokratinės ir tolerantiškos Lietuvos. Manytina, kad eitynės, kuriomis pasisakoma už atvirą ir savo piliečius gerbiančią visuomenę, kaip tik atitinka Nepriklausomos Lietuvos atkūrimo siekį“, – teisme kalbėjo teisininkė N.Bitiukova.

Andriaus Vaitkevičiaus/15min.lt nuotr./Eitynės Sereikiškių parke
A.Vaitkevičiaus/15min.lt nuotr./Patriotinių eitynių akimirka

Ieškovus šioje byloje stebina ir atsakovų argumentai apie tai, kad susirinkimo laisvės apribojimu buvo siekta teisėtų kilnių tikslų – viešosios tvarkos, visuomenės saugumo, žmonių sveikatos ir dorovės apsaugos.

N.Bitiukova teisėjų kolegijai priminė, kad Konstitucinis Teismas 2007-01-07 nutarime pažymėjo: „Priimdamas atsisakymą išduoti susirinkimo organizatoriui pažymėjimą dėl suderintos susirinkimo vietos, laiko ir formos, savivaldybės tarybos vykdomojo organo vadovas arba jo įgaliotas atstovas privalo pateikti aiškius įrodymus, kaip konkrečiai susirinkimas pažeis valstybės ar visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ar dorovę arba kitų asmenų teises ir laisves.“

Anot ieškovų, savivaldybė tokių įrodymų nepateikė.

Ką žinojo, bet neviešino policija?

Savivaldybės atstovai, atsisakę gėjų rėmėjams išduoti leidimą žygiuoti Kovo 11-osios proga, akcentavo, jog dėl šio renginio gali kilti riaušės, maža to, „tokie renginiai pagal savo pobūdį gali sukelti neigiamą visuomenės reakciją ir pasipriešinimą.“

Taip teigdami savivaldybės atstovai rėmėsi Vilniaus policijos Viešosios tvarkos valdybos viršininko Vytauto Grašio surinkta operatyve informacija, tačiau netgi teismas nebuvo informuotas, kokių konkrečiai žinių turi policija. O savivaldybė visuomenininkams esą net neleido abejoti šios informacijos tikrumu, nes policija yra „institucija, atsakinga už visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos Vilniaus mieste užtikrinimą.“Buvo paskelbta, esą „organizuojant susirinkimą gali būti pažeistas valstybės ar visuomenės saugumas, viešoji tvarka, žmonių sveikata ar dorovė, kitų asmenų teisės ir laisvės“. Kitaip tariant, valdžia pabijojo, kad tarp patriotų, kurių gretose daug skustagalvių, ir seksualinių mažumų rėmėjų gali kilti susirėmimai.

„Apeliavimas į autoritetą, šiuo atveju – policijos, yra viena dažniausiai pasitaikančių loginio argumentavimo klaidų, kurią padarė ir atsakovas“, – įsitikinusi N.Bitiukova.

ŽTSI ir LGPC atstovai teismui priminė Operatyvinės veiklos įstatymą, kuriame yra padarytas aiškus skirtumas tarp „operatyvinės informacijos“ ir „įslaptintos operatyvinės informacijos.“

Slapti operatyviniai duomenys gali būti atskleisti tik įstatymo nustatyta tvarka, tuo tarpu neįslaptinta informacija negali būti slepiama, ypatingai tais atvejais, kai jos pagrindu yra apribojama viena pamatinių žmogaus teisių – susirinkimo laisvė.

Argumentai apie riaušių baimę nelogiški

Neduodama leidimo gėjų bei lesbiečių rėmėjams žygiuoti Kovo 11-ąją, savivaldybė atsižvelgė ir į tai, prieš metus, minint 2008-aisiais minint Nepriklausomybės atkūrimo dieną, „analogiškų eitynių metu buvo surengtos riaušės, kurstančios tautinę nesantaiką ir diskriminaciją.“

N.Bitiukova teisme įrodinėjo, kad užpernai eitynės toli gražu nebuvo „analogiškos“ – skyrėsi dalyviai, tikslai, organizatoriai.

„Jei savivaldybė baiminosi riaušių, kodėl buvo išduotas leidimas Lietuvos tautinio centro 2009 m. kovo 11 d. surengti patriotines eitynes, nors jau buvo riaušių precedentas 2008 m. per kitų organizatorių patriotinę eiseną?“ – teisme klausė N.Bitiukova.

Ji stebėjosi ir trečiuoju merijos argumentu uždrausti eitynes – esą jų organizatoriai sąmoningai siekia dviejų priešingas pažiūras turinčių asmenų grupių susidūrimo.

Eitynių tikslas nebuvo sukelti priešingą reakciją ar susidūrimą, teismą tikino ŽTSI ir LGPC aktyvistai.

Verdiktas – ketvirtadienį

Teisininkė N.Bitiukova apibendrino, kad savivaldybės sprendimas neišduoti pažymėjimo dėl eitynių „Prieš rasizmą ir ksenofobiją – už toleranciją ir pakantumą“ buvo priimtas netinkamai, nesiekiant teisėtų tikslų bei nebuvo būtinas demokratinėje visuomenėje. Todėl, skundo autorių nuomone, ankstesnis jiems nepalankus pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas.

Savo ruožtu Vilniaus savivaldybės administracijai atstovavusi juristė Skirmantė Černeckytė siūlė sprendimą palikti, o ŽTSI ir LGPC skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Skundą išnagrinėjusi Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Romualdos Janovičienės (pranešėja), Virginijos Volskienės ir Marijono Greičiaus, savąjį verdiktą žada paskelbti ketvirtadienį.

Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min