2004 metų rugsėjo 23 dienos, ketvirtadienio, lemtingą vakarą, apie 18.31 valandą, sostinės Žvėryno mikrorajone, lygiareikšmių Liepyno ir Sakalų gatvių sankryžoje, susidūrė automobiliai „Volvo“.
Vieną jų vairavo automobiliais prekiaujančios įmonės „Sostena“ tuometis generalinis direktorius Mindaugas Glinskis. Jam tuo metu buvo vos 25-eri.
Kita švediška mašina keliavo septyniasdešimtmečių sostinės pensininkų Petravičių šeima.
Seną „Volvo“ vairuodamas garbaus amžiaus vilnietis R.R.Petravičius per avariją patyrė galvos traumą ir 2005 metų sausio 8 dieną ligoninėje mirė. Našle tapusi 75 metų jo žmona neatsigauna ligi šiol.
Ilgiau nei ketverius metus bylą narpliojusio Vilniaus 1-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu M.Glinskis 2009 metų balandžio 2 dieną buvo paskelbtas kaltu ir nuteistas trejų metų laisvės atėmimo bausme.
Tuo tarpu Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 metų liepos 15 dieną panaikino ankstesnį nuosprendį ir visiškai išteisino M.Glinskį, kuris buvo kaltinamas sukėlęs tragišką avariją.Iš keturių atsakovų našlė reikalavo iš viso net 800 tūkst. litų kompensacijos, į šią sumą moteris įskaičiavo net medikų kyšiams išleistus pinigus.
Byla pasiekė Aukščiausiąjį Teismą, kurio teisėjų kolegija (sudaryta iš pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Vytauto Masioko ir pranešėjo Viktoro Aiduko) šių metų pradžioje paskelbė: M.Glinskiui palankus Vilniaus apygardos teismo nuosprendis yra neteisėtas! Byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kaltė – ir fordo vairuotojui
Kokiais argumentais vadovaujasi teismai, jei visiškai priešingai vertina avarijos aplinkybes?
Kaip minėta, abi mašinos judėjo lygiareikšmiais keliais. Beveik naują kelis šimtus arklio galių turintį „Volvo“ vairavęs M.Glinskis tikino, kad važiavo apie 55 km/val. greičiu.
Tačiau ekspertai nustatė, jog „Volvo S60“ prieš avariją judėjo mažiausiai 66 km/val. greičiu.
R.R.Petravičius su „Volvo 460“, ekspertizės duomenimis, į sankryžą įriedėjo ne didesniu kaip 7 km/val. greičiu. Kitaip tariant, greitis galėjo būti dar mažesnis, o galbūt mašina apskritai stovėjo.
Situaciją itin komplikavo ir dar vienas ne pagal taisykles pastatytas automobilis – „Ford Sierra“ buvo paliktas vos už 3 metrų nuo sankryžos. Ruošdamasis jį apvažiuoti, M.Glinskis persirikiavo kelio vidurio link, bet netrukus sankryžos viduryje rėžėsi į R.R.Petravičiaus „Volvo“.
Saugus buvo tik 40 km/val. greitis
M.Glinskį kaltu dėl šios avarijos pripažinęs teismas rėmėsi argumentu, kad pirmiausia vairuotojas privalėjo įvertinti automobilį „Ford“ kaip rimtą kliūtį. „Volvo S60“ vairuotojas galbūt netgi privalėjo apskritai sustoti, kad įsitikintų, jog gali saugiai išvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą ir aplenkti fordą.
Maža to, M.Glinskis privalėjo pasirinkti tokį saugų važiavimo greitį, kad sankryžoje atsiradus netikėtai kliūčiai bet kurią akimirką spėtų sustoti. Ekspertų skaičiavimais, M.Glinskį ir kitą vairuotoją būtų išgelbėjęs ne didesnis 40 km/val. „Volvo S60“ greitis.
Pripažįstama, kad R.R.Petravičius pagal dešinės rankos taisyklę neturėjo pirmenybės įveikti šią sankryžą. Tačiau teigiama, kad patyręs vairuotojas pagal tuo metu buvusias sąlygas elgėsi pakankamai atsargiai. Prieš sankryžą jis sumažino greitį, bandė pastebėti kita gatve važiuojančias mašinas. Teisėjai pažymėjo, kad taisyklės nedraudžia vairuotojui bandyti atsargiai išvažiuoti į sankryžą, jei neįmanoma 100 proc. įsitikinti šio manevro saugumu.
 |
| Alvydo Opulskio/15min.lt nuotr./Greičio matuoklis |
Todėl Vilniaus 1-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu kaltė gulė ant jaunojo vairuotojo pečių, o ji suformuoluota taip: „Vairuodamas UAB „Savas automobilis“ priklausantį automobilį „Volvo S60“, važiuodamas Vilniuje Liepyno gatve nuo Saltoniškių gatvės pusės ir artėdamas Liepyn ir Sakalų gatvių riboto matomumo lygiareikšmių kelių sankryžos link, buvo neatsargus ir neatidus, važiavo nesaugiu apie 66 km/val. greičiu, viršijančiu leistiną gyvenvietėse maksimalų 50 km/val. greitį, neatitinkančiu nustatytų sankryžoje matomumo sąlygų, pažeidė tuo metu galiojusių taisyklių Kelių eismo taisyklių 53, 172 ir 174 punktų reikalavimus (toliau – KET) ir susidūrė su Sakalų gatve jam iš kairės pusės važiuojančiu automobiliu „Volvo 460“, vairuojamu R.R.Petravičiaus, bei atsitrenkė į Liepyno gatvėje stovėjusį automobilį „Ford Sierra“, dėl to automobilio „Volvo 460“ vairuotojas nuo patirtų sužalojimų 2005 m. sausio 8 d. ligoninėje mirė.“
Bandė prisiteisti 800 tūkst. litų
Trejiems metams nuteistam M.Glinskiui, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymas buvo atidėtas dvejiems metams, įpareigojant vyrą per šį laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Taip pat buvo priteista solidariai iš M.Glinskio ir UAB „Savas automobilis“ žuvusiojo našlei Danutei Petravičienei 11 770,40 Lt turtinės žalos ir 18 273,60 Lt neturtinės žalos atlyginimo; priteista iš bendrovės „Lietuvos draudimas“ D.Petravičienei 4 649,60 Lt turtinės žalos, 1 726,40 Lt neturtinės žalos, Vilniaus teritorinei ligonių kasai 15 501,25 Lt žalos atlyginimo.
Beje, kaip jau pasakojo 15min.lt., D.Petravičienė atsakovais buvo patraukusi keturis asmenis – ne tik M.Glinskį, bet ir „Sosteną“, „Savą automobilį“ bei „Lietuvos draudimą“, reikalavo iš jų iš viso net 800 tūkst. litų kompensacijos. Į šią sumą moteris įskaičiavo net medikų kyšiams išleistus pinigus.
Nebuvo reikalo mažinti greitį?
Vilniaus apygardos teismas, bylą išnagrinėjęs pagal nuteistojo M.Glinskio ir nukentėjusiosios D.Petravičienės apeliacinius skundus, nustatė, kad apylinkės teismas neteisingai įvertino byloje esančius ekspertizių aktus, dėl to padarė nepagrįstą išvadą dėl pagrindinės eismo įvykio kilimo priežasties, todėl panaikino Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 metų balandžio 2 dienos nuosprendį, išteisindamas vairuotoją jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Apygardos teismas nustatė, kad nukentėjusysis R.R.Petravičius, išvažiuodamas į lygiareikšmių kelių sankryžą, nepraleido jam iš dešinės atvažiuojančio automobilio, kurį vairavo M.Glinskis, tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių punktą, įpareigojantį lygiareikšmių kelių sankryžoje duoti kelią iš dešinės artėjančioms transporto priemonėms, o tai ir buvo pagrindinė eismo įvykio kilimo priežastis.
Apygardos teismas konstatavo, kad nors automobilio „Volvo 460“ vairuotojo R.R.Petravičiaus įvažiavimas į lygiareikšmių gatvių sankryžą, kai jam iš dešinės sankryžos riboto matomumo sąlygomis kertama gatve prie sankryžos artėjo automobilis „Volvo S60“, techniniu požiūriu buvo priimtinas, jis, važiuodamas į sankryžą ir siekdamas išvengti eismo įvykio, privalėjo imtis visų atsargumo priemonių, sulėtinti greitį ir važiuoti tokiu greičiu, kad pastebėjęs iš dešinės kertamu keliu artėjantį M.Glinskio automobilį galėtų sustoti iki jo važiavimo per sankryžą juostos ir nesukliudyti jam (duoti kelią).M.Glinskį išteisinusi teisėjų kolegija mano, kad vairuotojas neturėjo pareigos artėdamas prie sankryžos be objektyvios priežasties stabdyti automobilio ar per sankryžą važiuoti mažesniu nei 40 km/val. greičiu.
Kolegija priėjo išvadą, kad „vairuotojas M.Glinskis neturėjo pareigos artėdamas prie sankryžos be objektyvios priežasties stabdyti vairuojamo automobilio ar per sankryžą važiuoti mažesniu nei 39 km/val. greičiu“.
Teismas nusprendė, kad M.Glinskio veiksmai, kai buvo viršytas leistinas greitis, negali būti laikomi pagrindine eismo įvykio kilimo priežastimi, o tik eismo įvykio technine pasekme, t. y. viršytas greitis lėmė automobilių sugadinimų apimtį.
Patyrusiam vairuotojui atsargumo nestigo
LAT teisėjams skundą pateikusi D.Petravičienė, padedama advokato, pabrėžė, kad neaišku, kokiais duomenimis remdamasis teismas nurodė, jog jos vyras pažeidė minėto KET punkto reikalavimus, nors 2007 metų rugsėjo 6 dienos Lietuvos teismo ekspertizių centro ekspertizės akto Nr. 11-2548(07) išvados 5.(20) punkte nurodyta, jog R.R.Petravičiaus įvažiavimas į lygiareikšmių gatvių sankryžą techniniu požiūriu buvo priimtinas; 6.(22) punkte nurodyta, kad saugaus eismo reikalavimai nedraudžia vairuotojams važiuoti į sankryžą riboto matomumo sąlygomis.
Kasatorė D.Petravičienė teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas autotechninių ekspertizių aktus, vadovavosi ne juose padarytų išvadų visuma ar bent jau visais jų punktais, o rėmėsi tik atskiru teiginiu, mažinančiu M.Glinskio atsakomybę, akcentuodamas neatsargų R.R.Petravičiaus elgesį, nors to nenustatė nė viena ekspertizė ir ekspertai nepatvirtino teisme. Kasatorė pastebi, kad jos vyras, privažiavęs gatvių sankirtą ir nekirsdamas įsivaizduojamos skiriamosios linijos, sustojo, kad įsitikintų eismo saugumu. Tokie jo veiksmai negalėjo sukelti ir nesukėlė pavojaus eismo saugumui. Teismas neturėjo pagrindo daryti išvados, kad vairuotojas R.R.Petravičius, įvažiuodamas į Liepyno ir Sakalų gatvių sankryžą, turėjo tiksliau įvertinti situaciją ir būti atidesnis negu vairuotojas M.Glinskis.
Kasatorė pažymėjo, kad minėtoje sankryžoje nelaimės vakarą jokių ženklų nebuvo, todėl atidumo, atsargumo kriterijai artėjant prie sankryžos, kuri įvertinta kaip lygiareikšmių kelių susikirtimas, turi būti taikomi visiems vairuotojams, artėjantiems prie sankryžos bet kuria kryptimi.
Ko, anot našlės, neįvertino teismas
Našlės nuomone, teismas neįvertino:
 |
| Našle po avarijos tapusi, bet vilties rasti teisybę neprarandanti D.Petravičienė |
1) minėto ekspertizės akto 10 punkto, kuriame nurodyta, kad M.Glinskio vairuojamo automobilio važiavimo greitis 66 km/val. susidūrimo metu buvusiomis eismo įvykio kelio sąlygomis ir susidariusioje eismo situacijoje techniniu požiūriu buvo nepriimtinas ir nesaugus;
2) ekspertizės akto 12 punkto, kuriame nurodyta, kad automobilio „Volvo S60“ vairuotojas M.Glinskis turėjo techninę galimybę artėdamas prie sankryžos ir lėtindamas greitį išvengti susidūrimo su automobiliu „Volvo 460“, bei teiginių, kad M.Glinskis būtų turėjęs techninę galimybę sustabdyti automobilį iki susidūrimo vietos, jei jis, būdamas apie 19 metrų atstumu nuo susidūrimo vietos (kai jam iš kairės į sankryžą važiuojantis automobilis „Volvo 460“ pasirodė jo akiratyje), būtų važiavęs ne didesniu kaip 40 km/val. greičiu.
Kaip KET apibrėžia saugų greitį?
LAT teismo kolegija konstatavo, kad Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, neišsamiai ištyrė faktines bylos aplinkybes, bylos faktinius duomenis vertino ne kaip įrodymų visumą, o kiekvieną atskirai, dėl ko padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, ir taip pažeidė Baudžiamojo proceso kodeksą.
Aukščiausiojo Teismo teisėjai priminė, kad Kelių eismo taisyklės įpareigoja vairuotojus pasirinkti tokį (saugų) greitį, kad jie bet kada galėtų suvaldyti (sustabdyti) automobilį.
„Apeliacinės instancijos teismas privalėjo itin kruopščiai įvertinti ne tik abiejų vairuotojų veiksmus tiesiog prieš eismo įvykį, bet ir vairuotojų, kaip eismo dalyvių, sprendimus, jų veiksmus bei padarinių tikimybę tuo atveju, jei M.Glinskis automobiliu būtų važiavęs saugiu greičiu. Tačiau šios instancijos teismas neatliko abiejų vairuotojų veiksmų detalios analizės, nesusiejo faktinių aplinkybių su KET reikalavimais ir jų pažeidimu, todėl teismo padarytų išvadų negalima pripažinti pagrįstomis“, – apibendrinama LAT teisėjų kolegijos nutarime.
