Kaip keisis klimatas, koks bus šių reiškinių sukeltas poveikis? Atsakymų į šiuos klausimus nori ne tik paprasti smalsuoliai, bet ir specialistai, kurie ieško būdų, kaip išvengti galimos žalos ir kiek įmanoma sumažinti galimą grėsmę.
Besikeičiantys kasdieniai orai ir ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai kelia grėsmę oro kokybei, transporto eismui, vandens ir elektros tiekimui, didina pavojų socialinei–ekonominei žmonių aplinkai, didina riziką žmonių gyvybėms, sveikatai ir darbingumui. Aplinkos oras ir sąlygos veikia visų kasdienį gyvenimą.
Prognozuojama, kad vidutinė metinė, vidutinė minimali ir maksimali temperatūra Vilniuje augs ir XXI a. pabaigoje bus 3,0-3,2 laipsniais aukštesnė nei 1981–2010 m. vidurkis.
Ryškiausi temperatūros pokyčiai įvyks šaltuoju metu laiku, ir, tikėtina, kad amžiaus pabaigoje vidutinė žiemos temperatūra taps teigiama (1 pav.).
 |
| Amžiaus pabaigoje vidutinė žiemos temperatūra taps teigiama (1 pav.) |
Augant temperatūrai keisis ir ekstremalių kaitrų ir šalčių pasikartojimas. Amžiaus pabaigoje Vilniuje nebebus fiksuojama didelių šalčių (kai temperatūra žemesnė nei 25 laipsniai šalčio). Stichinių kaitrų (kai maksimali temperatūra 3 ir daugiau dienų iš eilės yra aukštesnė nei 30 laipsnių karščio) pasikartojimo tikimybė išaugs trečdaliu.
XXI a. pabaigoje stichinės kaitros Vilniaus mieste gali pasikartoti vidutiniškai kas 2,5 metų (1981-2010 m. laikotarpiu pasikartodavo maždaug kas 7,5 metų). Tropinių naktų (kai minimali temperatūra nenukrenta žemiau 20 laipsnių) atvejų skaičius gali padidėti 13 kartų ir XXI a. pabaigoje vidutiniškai per metus gali būti 7 tokie atvejai. Šiuo metu tropinių naktų Vilniuje pasitaiko ne kasmet.
Kritulių pokyčius prognozuoti sunkiau, tačiau, tikėtina, kad iki XXI a. pabaigos vidutinis metinis kritulių kiekis Vilniaus mieste išaugs 50 mm (2 pav.). Prognozuojama, kad dienų skaičius su krituliais nesikeis, tačiau didės kritulių intensyvumas. Maksimalus paros kritulių kiekis gali padidėti 15 proc. Labiausiai kritulių kiekis išaugs žiemą (24 proc.), o dėl kylančios vidutinės temperatūros vis didesnę dalį žiemos kritulių sudarys šlapdriba ir lietus.
 |
| Vidutinis metinis kritulių kiekis (mm) Vilniuje skirtingais laikotarpiais ateityje (2 pav.) |
Šios prognozės atspindi vieną iš galimų klimato kaitos scenarijų ir priklausomai nuo šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos ateityje pokyčiai gali būti didesni arba mažesni.
Kadangi daugės karščio bangų ir bus daugiau tropinių naktų, gali padidėti žmonių, sergančių širdies ir kvėpavimo ligomis, mirtingumas. Dėl ekstremalių orų reiškinių – lietaus, karščio, sniego, gali dažniau sutrikti transporto sistema, gali būti apsunkinamas elektros ir vandens tiekimas. Žiemos metu dėl dažno temperatūros svyravimo apie 0, intensyvės šalčio dūlėjimas ir korozija. Tačiau klimato pokyčiai gali atverti ir naujas galimybes miestui – kylant temperatūrai ilgės vasaros turizmo laikotarpis, žiemos metu sumažės bendros energijos sąnaudos.
Sudarytos klimato kaitos prognozės bus naudojamos ruošiant Vilniaus miesto prisitaikymo prie klimato kaitos planą, įgyvendinant Europos komisijos projektą „Adaptation Strategies for European Cities“.
Temperatūros ir kritulių kiekio prognozės Vilniui sudarytos remiantis A1B šiltnamio dujų emisijos scenarijumi ir trijų klimato modelių (BCM-RCA, ECHAM5-REMO, HadCM3-HadRM) išvesties duomenų vidurkiu.
