Vokietijos visuomeninio transliuotojo „Deutsche Welle“ naujienų rusų kalba interneto svetainė rašo, kad savo kalboje nelegitimus Baltarusijos lyderis A.Lukašenka pripažino žemą dabartinę Baltarusijos švietimo kokybę.
Anot jo, „vos ne pusė“ studentų šiandien yra nepatenkinti mokymo kokybe: reikiamų žinių jiems tenka įgyti praktiškai.
A.Lukašenka taip pat piktinosi, kad ne visi diplomus gavę universitetų absolventai dirba pagal specialybę, o tampa „taksi vairuotojais ir picų išvežiotojais“.
-
„Ištrinti didvyrį“: A.Lukašenkos režimas nenori K.Kalinausko – pakeitė net mokyklos pavadinimą
-
Imunitetas iki gyvos galvos: A.Lukašenka pasirūpino, kad nesėstų į kalėjimą
-
A.Lukašenka įvardija Lietuvos ir Lenkijos keliamą grėsmę: blogiau nei karas Ukrainoje
-
A.Lukašenka žengė dar vieną žingsnį tolyn nuo demokratijos: leido kariuomenei šaudyti į civilius
Buvo pastebimai suirzęs
„Deutsche Welle“ rašo, kad minėtame susitikime nuskambėjo reikalavimai stiprinti ideologinę kontrolę ir dar labiau apriboti dėstytojų bei studentų laisvę.
A.Lukašenka taip pat pakvietė naujiems universitetų valymams, sakydamas, kad „švietimas niekada nebuvo ir negali būti už politikos ribų“.
„Jei tarp jūsų vis dar dirba žmonių, kurie nepritaria mūsų požiūriui ir mūsų politikai, valstybės ideologijai, jei įdarbinate vakarykščius „režimo“ purtytojus, tai kokias išvadas turėčiau daryti?“, – kreipdamasis į universitetų rektorius klausė A.Lukašenka.
Be to, pastebimai susierzinęs jis pažymėjo, kad daug Baltarusijos jaunuolių siekia aukštąjį išsilavinimą įgyti užsienyje.
„Kokia čia mada? Ar objektyvus pasirinkimas? Kaip jūs dėl jų kovojate?, – susirinkusiųjų klausė A.Lukašenka. – Žinoma, jie gali grįžti, bet visiškai apversta sąmone.“
„Deutsche Welle“ naujienų rusų kalba interneto svetainės straipsnyje rašoma, kad po susitikimo buvo paskelbta, jog bus sukurta darbo grupė, kuri tikrins „iki negalimumo sukaulėjusius“ universitetus.
Iki rugsėjo 1 dienos Baltarusijos valdžia turi priimti reikiamus sprendimus, kurie lems „aukštos kokybės mokslus ir nebus visokio bėgimo už šalies ribų“.
Reikalauja lojalumo, ne kokybės
Kaip „Deutsche Welle“ pasakojo anonimiškumo pageidavusi vieno Baltarusijos universiteto dėstytoja, susitikime išsakytos problemos nenustebino nė vieno su aukštojo mokslo sistema susijusio žmogaus.
„Visi šie nusiskundimai dėl mokslo kokybės, absolventų nenoro po paskyrimo dirbti ir pasitraukimas iš profesijos atsitiko ne vakar, – pastebėjo daugiau nei 20 metų universitete dirbanti pašnekovė.
– Kaltinimai dėstytojams dėl nepakankamo „patriotizmo" buvo ir anksčiau, o po 2020 metų įvykių universitetas atsikratė daugybės darbuotojų.“
Moteris teigė, kad dabar pagrindinis uždavinys universitetų vadovybei – ne švietimo kokybės gerinimas, o jaunimo politinio lojalumo užtikrinimas.
Su tokiu požiūriu sutinka ir Maksimas, vieno iš Minsko universitetų studentas.
„Dabar labai dažnai vietoj užsiėmimų ir paskaitų mus verčia lankytis renginiuose, kurie neturi nieko bendra su ugdymo procesu: tai gali būti ir ledo ritulio rungtynės, ir Baltarusijos respublikinės jaunimo sąjungos akcijos, nors ne visi studentai yra jos nariai“ , – sako Maksimas.
Be to, anot jaunuolio, universitetai aktyviai stebi studentų veiklą socialiniuose tinkluose.
„Jie gali tiesiog organizuoti netikėtas patikras bendrabučiuose dalyvaujant saugumo pajėgoms, kurios gali patikrinti nešiojamuosius kompiuterius ir išmaniuosius telefonus, kad pažiūrėtų, ar neprenumeruojami kanalai bei pokalbių svetainės, pripažintos „ekstremistinėmis“, – patikslino studentas.
Privalo atidirbti
Pasak „Deutsche Welle“ naujienų rusų kalba interneto svetainės straipsnio, tarp studentų ne mažiau aktyviai diskutuojama dėl atidirbimo pagal paskyrimą įgijus aukštąjį išsilavinimą.
Daugumai Baltarusijos universitetų absolventų, studijavusių biudžeto lėšomis, toks darbas paprastai trunka dvejus metus.
Tačiau dabar valdininkai siūlo ne tik ilginti kai kurių specialybių privalomo atidirbimo laiką.
Kalbėdamas vasario 13 dienos posėdyje Baltarusijos švietimo ministras Andrejus Ivanecas pasiūlė gerokai padidinti kompensacijų, kurias universitetą nemokamai baigę, bet įstatymu nustatyto laiko pagal paskyrimą atidirbti nenorintys specialistai, turėtų išmokėti valstybei, dydį.
Jo nuomone, tai yra geras būdas „išlaikyti kadrus“ darbo vietose po aukštosios mokyklos baigimo.
Negana to ministras teigė, kad kai kuriais atvejais būtina visiškai atmesti galimybę studentams kompensuoti studijų išlaidas.
„Deutsche Welle“ naujienų rusų kalba interneto svetainė pasakoja, kad Irina studijuoja viename iš Baltarusijos regioninių universitetų.
Nors ji dar 2 kurso studentė, jau galvoja apie būsimąjį paskyrimą.
„Visiškai ne faktas, kad išsiųs dirbti į gimtąjį miestą, todėl galvoju apie įvairius įsidarbinimo variantus baigus studijas, – dalijasi Irina.
– Buvo mintis pereiti į mokamą mokslą, bet yra didelė tikimybė, kad privalomas paskyrimas atidirbti palies ne tik tuos, kurie studijuoja biudžeto lėšomis.“
Mergina prisipažįsta, kad su kurso draugėmis dažnai diskutuoja apie galimybę ištekėti.
„Kartais kalbame apie tai kaip pokštą, bet apskritai privalomo atidirbimo pagal paskyrimą perspektyva nedžiugina“, – pažymi Irina.
Dukrą svarsto išleisti į Lenkiją
Baltarusijos valdžios išsakytos idėjos apriboti jaunimo išvykimą studijuoti užsienyje sujaudino ir apie tokias studijas galvojančius abiturientų tėvus.
Mažo Bresto regiono miestelio gyventoja Jekaterina augina dvi moksleives dukras.
Vyresnioji šiemet baigs mokslus, jaunesnioji mokosi 8 klasėje, rašo „Deutsche Welle“.
„Manęs visai nedžiugina tvarkos, kurios dabar primetamos Baltarusijos švietimo sistemoje, – sako Jekaterina. – Jei anksčiau su vyresniąja dukra svarstėme galimybes stoti į universitetą gimtojoje šalyje, tai dabar aiškinamės dėl galimybės tęsti mokslus Lenkijoje.“
Jos teigimu, panašių planų turi ne vienas 2024 metų abiturientas.
Tačiau dabar apie išsilavinimą užsienyje aktyviai diskutuoja ir tėvai, kurių vaikams 14-15 metų.
„Tėvai dabar nerimauja, kas bus po metų ar dvejų, jei draudimas išvykti iš Baltarusijos mokytis taps realybe“, – „Deutsche Welle“ pasakojo pašnekovė.
Kai kurie tėvai mato išeitį jau po 9 klasės išleidžiant vaikus mokytis į Lenkiją.
Jekaterina pažymėjo, kad dar nėra pasirengusi svarstyti tokio varianto.
Kartu jauna mama konstatavo, kad prieš porą metų pokalbių apie išsilavinimą užsienyje buvo labai mažai, o dabar apie tai susimąsto daug kas.
