D.Trumpas trečiadienį pasiūlė keturių žvaigždučių jūrų pėstininkų dimisijos generolą Johną Kelly vadovauti Krašto saugumo departamentui, atsakingam už kelias itin svarbias sritis, kaip imigracijos kontrolė ir sienų apsauga. Šioms sritims D.Trumpas skyrė daug dėmesio per savo rinkimų kampaniją.
Jeigu būtų patvirtintas Senato, J.Kelly prisidėtų prie jūrų pėstininkų dimisijos generolo Jameso Mattiso, siūlomo vadovauti Pentagonui, ir karjerą baigusio armijos generolo leitenanto Michaelo Flynno, tapsiančio nacionalinio saugumo patarėju. J.Mattiso paskyrimui turės pritarti ir Senatas.
Nors šie vyrai į administraciją atneša dideles žinias ir patirtį, kai kas nerimauja, kad jų daugybė kelia pavojų vienam iš Amerikos demokratijos kertinių akmenų: civilių skyrimui kontroliuoti kariškius ir vyriausybę.
„Jei savo (ministrų) kabinete turi nemažai (buvusių kariškių), pradedi teikti tam tikrų klausimų, ar iš tikrųjų išlaikai visišką civilinę šalies kontrolę“, – naujienų agentūrai AFP sakė atsargos generolas Davidas Barno, kuris vienu metu vadovavo JAV karui Afganistane.
Dar vienas dimisijos generolas, Davidas Petraeusas, buvo minimas kaip galimas kandidatas į valstybės sekretorius, be to dimisijos admirolas Michaelas Rogersas, kalbama, gali tapti nacionalinės žvalgybos direktoriumi.
„Dar vieną trijų ar keturių žvaigždučių generolo paskyrus į aukštą postą, jau galime pradėti kalbėti apie Trumpo chuntą, o ne apie Trumpo administraciją“, – žurnalui „Time“ sakė lietuviškų šaknų turintis armijos dimisijos pulkininkas leitenantas Andrew Bacevichius.
Per rinkimų kampaniją D.Trumpas kritikavo generolus, dirbančius dabartinėje prezidento Baracko Obamos administracijoje, ir gyrėsi, kad apie „Islamo valstybę“ žino daugiau už juos.
Įspūdį padarė generolų „orumas“
Viena galimų priežasčių, kodėl D.Trumpas dabar tiek daug semia iš kariškių šulinio, yra ta, kad karininkai paprastai neviešina savo politinių pažiūrų. Tik nedaugelis generolų atvirai kritikavo jo skaldančią kampaniją, o daugybė patyrusių įstatymų leidėjų ir civilių griežtai jam nepritarė.
D.Trumpui tikriausiai taip pat padarė įspūdį generolų patirties mastas, sakė D.Barno.
„(Jam) labai didelį įspūdį padarė rimtumas, patirtis ir orumas, kuriuos virtinė dimisijos generolų demonstravo per pokalbius su juo, – sakė D.Barno. – Jie labai skiriasi nuo daugelio žmonių, kuriais jis apsistatydavo kitais savo karjeros etapais.“
Ajovos universiteto politologijos dėstytojas Timothy Hagle'as sakė, kad generolai pasižymi savybėmis, kurias D.Trumpas vertina: galėjimu „kalbėti tiesiai, labai stačiokiškai“ ir „sutelkti dėmesį į misiją nepriklausomai“ nuo politinių polinkių.
Didelį susirūpinimą dėl vyriausybės, kurioje dirba daug kariškių, kelia galimybė, kad D.Trumpas viso pasaulio problemas pradės matyti per karinę prizmę ir nesuteiks pakankamo balso tokioms įtakos formoms kaip diplomatija.
Tačiau dimisijos generolas majoras Charlesas Dunlapas, kuris anksčiau buvo oro pajėgų aukšto rango teisininkas ir kuris dabar dėsto Duke'o universitete, sakė, kad dažnai būna teisingas atvirkščias dalykas: mažiau tikėtina, jog karo siaubus suprantantys kariškiai laikysis karingesnės pozicijos negu civiliai vadovai.
„Dimisijos generolai nereikalauja karo; paprastai jie ragina iki jėgos panaudojimo išsemti visas kitas galimybes“, – rašė Ch.Dunlapas komentare, kurį paskelbė svetainė Vox.com.
Kokiu karingumu pasižymės naujoji D.Trumpo administracija, dar nežinia, tačiau išrinktasis prezidentas jau nuliūdino Kiniją, atsiliepdamas į Taivano lyderės Tsai Ing-wen (Cai Ingven) skambutį ir taip sulaužydamas dešimtmečius išsilaikiusią tradiciją.
Tuo tarpu J.Mattisas, kurį labai gerbia daugelis politikų, griežtai kalba apie Iraną ir yra jį pavadinęs „karingiausiu veikėju Artimuosiuose Rytuose“.
2013 metais į dimisiją išėjusiam J.Mattisui reikia specialios išimties, kad jis galėtų vadovauti Pentagonui, nes pagal JAV įstatymus karininkams septynerius metus po išėjimo į atsargą draudžiama būti gynybos sekretoriumi.
D.Barno, kuris dabar dirba Amerikos universitete, atkartojo Ch.Dunlapo požiūrį, kad daugiau dimisijos generolų nebūtinai reiškia daugiau karinių intervencijų užsienyje.
„Kariniai lyderiai, (kuriuos) pasirinko (D.Trumpas), atneš labai blaivų balsą dėl karinės galios panaudojimo pavojų, – sakė jis. – Todėl manau, kad kariškiai atneš perspėjamąjį signalą virtinei šių kampanijų, kai kuriais atvejais galbūt labiau nei kai kurie civiliai vadovai praeityje.“
