Pasak britų visuomeninio transliuotojo, Baltijos šalių specialiosios tarnybos rimtai nagrinėja prieškarinę Ukrainos patirtį ir Rusijos specialiųjų tarnybų veiklą joje. Todėl kelionės į Rusiją ir praktiškai bet kokie ryšiai su ja gali kelti įtarimų ir tapti vis sudėtingesni bei problemiškesni.
Įtartini incidentai
BBC primena, kad 2023 m. sausio 13 d. „Amber Grid“ vamzdyne įvyko sprogimas. Jis jungia Lietuvą, kurioje yra vienintelis regione suskystintų gamtinių dujų terminalas, su Latvija, kurioje yra vienintelė regione dujų saugykla. Jis yra svarbios infrastruktūros dalis, nuo kurios priklauso tiek dujų tiekimas, tiek šildymas regione. Ši istorija sulaukė tarptautinio atgarsio.
„Dujotiekio sprogimas Lietuvoje turi būti nuodugniai ištirtas, negalima atmesti sabotažo galimybės“, – tuomet sakė buvęs Latvijos gynybos ministras Artis Pabrikas.
Dujotiekio sprogimas Lietuvoje turi būti nuodugniai ištirtas, negalima atmesti sabotažo galimybės.
Avarija tiriama jau beveik metus, o Lietuvos valdžios institucijos nesugebėjo nei patvirtinti, nei paneigti sabotažo versijos. BBC paklaustos Lietuvos teisėsaugos institucijos atsisakė atskleisti detales. (Lietuvos policija buvo paskelbusi, kad dujotiekis sprogo dėl to, kad vamzdį pažeidė virš jo važinėjusi sunkiasvorė technika, – red. past.).
Tai buvo pirmas incidentas, sukėlęs diskusijas, ar tai galėjo būti sabotažas.
Tačiau prieš pat dujotiekio sprogimą – 2022 m. lapkritį – Latvijoje apvirto iš Estijos į Rygą važiavęs autobusas ir žuvo vienas žmogus, o daugiau kaip 30 buvo sužeista. Tokių nelaimingų atsitikimų pasitaiko reguliariai, tačiau šiuo autobusu buvo vežami 29 Ukrainos kariškiai.
Nei Latvijos policija, nei kariuomenė nežinojo apie reiso keleivius – atitinkamai autobuso nelydėjo konvojus. Nors rezonansas buvo mažesnis, socialiniuose tinkluose tuo metu taip pat imta kalbėti apie įtariamus diversantus.
-
„Amber Grid“: dujų tiekimas dėl sprogimo Pasvalio rajone nebus apribotas, piktybinė veikla neįtariama
-
Plintant spekuliacijoms dėl rusų vaidmens Pasvalio sprogime, Lietuvos policija skelbia pagrindinę versiją
-
„Amber Grid“: dujų tiekimą sprogusiu dujotiekiu planuojama atnaujinti pirmadienį
-
Suremontavus dujotiekį Pasvalio rajone, pilnai atkurti dujų tiekimo pajėgumai į Latviją
-
Internautai „rado“ dujotiekio sprogimo kaltininką dar iki policijos tyrimo
-
Diversija Baltijos jūroje: pažeistas dujotiekis, telekomunikacijų kabelis, bet sprogmenų versija kol kas atmetama
-
Prieš nuotėkį prie dujotiekio „Balticconnector“ pastebėtas rusų krovininis laivas
-
Po Suomiją ir Estiją jungiančio dujotiekio incidento Jungtinės ekspedicinės pajėgos aktyvuoja atsaką
Atsakydama į BBC paklausimą, Latvijos valstybinė policija teigė, kad nėra jokių įrodymų, jog prie to būtų prisidėjusios specialiosios tarnybos. Pagal oficialią versiją, avariją išprovokavo sunkvežimio vairuotojas, išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą.
Vairuotojas estas po avarijos buvo nuvežtas į Estijos ligoninę. Tačiau prieš metus pradėtas baudžiamasis procesas vis dar nebaigtas.
2023 m. vasario pradžioje „Edge Autonomy Riga“ gamykloje, kurioje, be kita ko, buvo gaminami dronai Ukrainos kariuomenei, kilo gaisras. Ši žinia iš karto pasklido vietos ir Ukrainos žiniasklaidoje, vėl pakurstydama įtarimus dėl galimo Rusijos sabotažo.
Latvijos valstybinė policija taip pat pranešė BBC, kad užsienio sabotažininkų pėdsakų nerasta. Gamyklos veikla buvo greitai atkurta, įmonė apdrausta, o oficialiuose komentaruose avarijos priežastis priskiriama saugos pažeidimams. Tačiau ši baudžiamoji byla vis dar nagrinėjama.
Galiausiai 2023 m. spalį Baltijos jūroje įvyko kelios avarijos. Buvo pažeistas Suomiją ir Estiją jungiantis dujotiekis „Balticconnector“ ir du povandeniniai kabeliai.
Suomijos ir Estijos valdžios institucijų teigimu, šios avarijos įvyko tiesiogiai nedalyvaujant Rusijai. Iš jūros dugno ištrauktas inkaras, kuris techniškai atitinka Kinijos sausakrūvio laivo „New Polar Bear“ inkarą, buvo rastas su dažais, atitinkančiais vamzdyno dažų savybes.
Estijos žiniasklaida pranešė, kad Kinijos sausakrūvis laivas plaukė ne vienas. Jį lydėjo Rusijos atominis laivas „Sevmorput“, kuris prieš pat avariją taip pat buvo netoli dujotiekio. Šiuo metu vyksta oficialus tyrimas.
„Tiesioginės ginčytinos atakos“
Buvęs Latvijos kontržvalgybos agentūros – Konstitucijos apsaugos biuro – vadovas ir buvęs prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Janis Kazocinšas mano, kad, nepaisant to, jog nėra oficialaus patvirtinimo, tokie incidentai gali būti Rusijos arba Baltarusijos žvalgybos tarnybų darbas.
„Nusikaltėliai padarys viską, kad nuslėptų pėdsakus, o jų veiksmai atrodytų kaip atsitiktiniai įvykiai. Turime būti tam pasiruošę ir imtis reikiamų veiksmų“, – sakė jis BBC.
Nusikaltėliai padarys viską, kad nuslėptų pėdsakus, o jų veiksmai atrodytų kaip atsitiktiniai įvykiai. Turime būti tam pasiruošę ir imtis reikiamų veiksmų.
Jis vadina minėtus incidentus „tiesioginėmis ginčytinomis atakomis“ ir sako, kad tai gali būti Rusijos būdas bandyti pačiupinėti ir (arba) susilpninti NATO šalis prieš galimą karinę invaziją.
Sociologijos centro SKDS apklausos duomenimis, karinio konflikto realumu tiki maždaug ketvirtadalis Latvijos gyventojų: apie 28 proc. rusakalbių (prieš metus – 17 proc.) ir 22 proc. latvių (prieš metus – 30 proc.).
Baltijos šalių specialiosios tarnybos taip pat gana rimtai vertina tokio įvykio galimybę. Pasak Latvijos valstybės saugumo tarnybos (VSB) pranešimo, FSB ir GRU pirmiausia domina „kritinės infrastruktūros objektai, kurie karo atveju galėtų būti užimti arba sunaikinti“.
Europoje knibždėjo Rusijos šnipų
2023 m. vasarį laikraštis „Washington Post“ rašė, kad iš Rusijos ambasadų ir konsulatų Europos šalyse buvo išsiųsta daugiau kaip 400 asmenų, įtariamų dirbant Rusijos žvalgybai. O 2023 m. pabaigoje, „Business Insider“ skaičiavimais, jų skaičius pasiekė 700.
Diplomatinę priedangą turintys šnipai yra vadinamieji „legalai“, o jų skaičiui mažėjant, Rusijos saugumo tarnybos vis dažniau turės naudotis „nelegalais“ – apmokytais asmenimis, oficialiai nesusijusiais su Rusija, arba neprofesionaliais geradariais, pasirengusiais atlikti paprastas užduotis už užmokestį, šantažo ar ideologiniais sumetimais.
Žiniasklaidos pranešimais, nuo invazijos į Ukrainą įvairiose Europos šalyse buvo suimta dešimtys žmonių, įtariamų šnipinėjimu Rusijai.
Jungtinėje Karalystėje buvo sulaikyti du Bulgarijos piliečiai, gyvenę svetimomis pavardėmis. Slovėnijoje suimti du Argentinos piliečiai, įtariami šnipinėjimu; Norvegijoje suimtas Brazilijos pilietis, kuris iš tiesų pasirodė esąs rusas.
Lenkijos valdžios institucijos sulaikė 16 užsieniečių, kurie Rusijos saugumo tarnyboms dirbo kaip organizuotos grupės, kurios užduotys apėmė sabotažą ir propagandą, nariai.
Latvijoje septyniems Latvijos piliečiams buvo pateikti kaltinimai šnipinėjimu ir susijusiais nusikaltimais „Baltijos antifašistų“ byloje.
Ukrainos scenarijus
Latvijos valstybės saugumo tarnybos ataskaitoje teigiama, kad Rusijos saugumo tarnybas domina ne tik informacijos apie karinius objektus ir kritinę infrastruktūrą rinkimas: „Rusijos saugumo tarnyboms reikės žmonių, kurie savo veiksmais gali skatinti visuomenės nepasitenkinimą valdžia, provokuoti neramumus, slopinti Latvijos tautinių mažumų priklausomybės jausmą, taip pat skatinti visuomenės susiskaldymą etniniu, socialiniu ir ekonominiu bei kitais pagrindais“.
Baltijos šalys atidžiai analizuoja įvykius Ukrainoje, kurie vyko prieš invaziją.
2023 m. kovą Didžiosios Britanijos analitinis centras RUSI (Royal United Services Institute) paskelbė ataskaitą apie Rusijos specialiąsias operacijas rengiantis invazijai ir pirmaisiais karo Ukrainoje metais.
BBC pašnekovai Latvijos saugumo tarnybose teigia, kad kai kurias ataskaitoje aprašytas schemas reikėtų vertinti rimtai ir kad tokia Rusijos specialiųjų tarnybų veikla buvo būdinga ne tik Ukrainai.
Nemaža dalis ataskaitos, paremtos pokalbiais su įvairių Ukrainos specialiųjų tarnybų nariais ir ukrainiečių perimtų Rusijos dokumentų analize, skirta pasirengimui karui. „Pačią invaziją [į Ukrainą] galima vertinti kaip iš anksto suplanuotą ilgos specialios kampanijos kulminaciją“, – rašoma įžangoje.
Autoriai pabrėžia, kad ataskaita skirta tiems, kurie nori suprasti Rusijos karybos metodus ir pasimokyti iš jų savo gynybai, visų pirma suinteresuotai „profesionalų auditorijai NATO šalyse“.
Ataskaitoje teigiama, kad mokymai FSB struktūrose vyko pagal nuo sovietinių laikų naudojamą schemą – žvalgybos tarnybos stengėsi verbuoti aukšto rango agentus tiesiogiai Ukrainoje („agentų grupės lyderis“), siekdamos kuo labiau sumažinti kontaktus su Maskva.
Vyresnieji agentai, užimantys įvairias pareigas valstybinėse įstaigose, savarankiškai verbavo agentus vietoje. Žemesnio rango agentai tinkle galėjo „manyti ir tikėti, kad veikia savo šalies valdžios institucijų atstovo interesais, neįtardami, kad galiausiai veikia Maskvos interesais“ (vadinamasis „verbavimas po svetima vėliava“).
Taip buvo suformuotas „paramos ir palaikymo aparatas“, kuris leido mobilizuoti gana didelį skaičių žmonių įvairiems scenarijams, kai daugelis gali nežinoti, pagal kieno nurodymus jie iš tikrųjų veikia.
Pateikiamas pavyzdys apie planą, kuris turėjo būti įgyvendintas prieš pat invaziją. Pirmiausia agentai, turintys ryšių aukščiausioje valdžioje, turėjo įtikinti Ukrainos vadovybę padaryti nuolaidų Rusijai (įskaitant narystės NATO atsisakymą ir neutralaus statuso patvirtinimą).
Visa tai, pasak ataskaitos autorių, turėjo išprovokuoti antivyriausybinius protestus su provakarietiškais šūkiais pagal 2014 m. pavyzdį. Masiniai protestai turėjo destabilizuoti šalį iš vidaus, paralyžiuoti civilinę ir karinę valdymo sistemą, o tai palengvintų Rusijos pajėgų įsiveržimą, mano jie.
Be to, esą buvo planuojama į protestuotojų minias didžiuosiuose miestuose infiltruoti apmokamus provokatorius su kraštutinių dešiniųjų judėjimų simbolika, kurie, vadovaudamiesi šūkiais, pasisakančiais už provakarietiško kurso palaikymą, būtų susirėmę su policija. Pagal šią versiją, Rusija galėtų pristatyti riaušes kaip bandymą įvykdyti kraštutinių dešiniųjų perversmą ir gauti pretekstą įsiveržti į šalį.
Šalys prie sienos
Ataskaitoje pažymima, kad nors šie planai Ukrainoje buvo atskleisti bendromis Ukrainos ir Vakarų kontržvalgybos tarnybų pastangomis, „reikšmingos sistemos dalys“ ir toliau veikia, o tokia schema nėra būdinga tik Ukrainai.
Baltijos šalys mano, kad ši rizika joms yra didesnė nei daugeliui kitų Europos šalių.
Tiesa, remiantis RUSI ataskaita, būtent patys ukrainiečiai turėjo atlikti slaptą darbą, organizuoti galimus neramumus ir destabilizuoti padėtį vietoje. Tačiau prasidėjus invazijai dauguma agentų išsiskirstė, kai tik paaiškėjo, kad Rusijos planas apima ir jų miestų bombardavimą bei jų artimųjų žudymą.
Baltijos šalyse net dauguma anksčiau prorusiškų politikų pasmerkė invaziją į Ukrainą. O tie reti visuomenės politikai, kurie to nepadarė, persikėlė į Rusiją.
Baltijos šalyse net dauguma anksčiau prorusiškų politikų pasmerkė invaziją į Ukrainą. O tie reti visuomenės politikai, kurie to nepadarė, persikėlė į Rusiją.
Tarp jų, pavyzdžiui, buvęs Latvijos europarlamentaras ir buvęs žurnalistas Andrejus Mamykinas. Po itin painios persikraustymo, grįžimo ir vėl persikraustymo istorijos A.Mamykinas tapo dažnu svečiu Rusijos televizijos laidose, kur kalba apie visišką „rusofobiją“ Latvijoje.
SKDS apklausos duomenimis, 2023 m. rudenį tik 14 proc. šalies gyventojų teigiamai vertino Rusiją. 2010 m. šis skaičius buvo 64 proc., o po Krymo aneksijos 2014 m. – 45 proc.
Ši tendencija susijusi ir su rusakalbiais: karinio konflikto šalyje atveju 55 proc. jų yra pasirengę arba kovoti Latvijos pusėje, arba palaikyti Latvijos kariuomenę. Parama Rusijos agresijai šioje gyventojų kategorijoje tampa vis labiau marginaliniu reiškiniu: SKDS duomenimis, per pastaruosius metus ji sumažėjo nuo 17 proc. iki 14 proc.
„Keliaujantys agentai“
Latvijos valstybės saugumo tarnybos duomenimis, po to, kai iš Vakarų šalių bus išsiųsti šimtai Rusijos agentų su diplomatine priedanga, FSB ir GRU arba apmokys vietinius gyventojus, arba siųs į Baltijos šalis savo agentus, neturinčius diplomatinės neliečiamybės, t. y. tuos, kurie vis dar turi teisę įvažiuoti į ES šalis.
„Šie keliaujantys agentai gali apsimesti Rusijos verslininkais, mokslininkais ar žurnalistais... Pastaraisiais metais atskleisti šnipinėjimo atvejai rodo, kad Rusijos žvalgybos tarnybų užverbuoti agentai gali vykdyti užduotis labai ilgą laiką nesusitikdami su savo vadovais, – teigiama tarnybos ataskaitoje. – Dėl šių grėsmių per pastaruosius metus tarnyba atliko išsamius Latvijoje esančių Rusijos ir jos sąjungininkų piliečių vertinimus“.
FSB ir GRU arba apmokys vietinius gyventojus, arba siųs į Baltijos šalis savo agentus, neturinčius diplomatinės neliečiamybės, t. y. tuos, kurie vis dar turi teisę įvažiuoti į ES šalis.
Pasak J.Kažočinšo, įtarimų gali sulaukti absoliučiai visi, įskaitant Ukrainos pabėgėlius, Rusijos liberalus ir žurnalistus.
„Žinoma, Rusijos specialiosios tarnybos stengiasi į šias grupes įtraukti savo žmones. Todėl jie yra kruopščiai tikrinami, jei patikrinimas praeinamas – viskas gerai“, – sako jis BBC.
Būtent dėl būtinybės kruopščiai tikrinti Baltijos šalys karo pradžioje beveik visiškai uždarė savo sienas su Rusija ir Baltarusija. Tiek Latvijos Valstybės saugumo tarnyba, kuri atlieka šiuos patikrinimus, tiek Latvijos pasienio tarnyba, kuri identifikuoja žmones pasienyje, priklauso Vidaus reikalų ministerijai. Tuo metu, kai buvo priimti šie sprendimai, ministerijai vadovavo Marija Golubeva.
Toks požiūris yra visiškai pagrįstas, nes Baltijos šalims reikia suprasti, ar kiekvienas konkretus rusas ar baltarusis „dirba struktūroms“.
Pasak jos, priimant šiuos sprendimus svarbiausi buvo nacionalinio saugumo sumetimai. Tai buvo susiję tiek su realiomis grėsmėmis, tiek su visuomenės poreikiais – politikai norėjo parodyti rinkėjams, kad jų saugumu rūpinamasi.
„Kai turite ribotą skaičių žmonių, kurių praeitį reikia patikrinti, lengviau padaryti tam tikras išvadas, nei kai turite neribotą skaičių žmonių, kurių praeities fiziškai negalite patikrinti, nes jų yra per daug“, – BBC sakė M.Golubeva.
Pasak jos, toks požiūris yra visiškai pagrįstas, nes Baltijos šalims reikia suprasti, ar kiekvienas konkretus rusas ar baltarusis „dirba struktūroms“: „Hibridinės grėsmės tiek iš Rusijos, tiek iš Baltarusijos yra, sakykime, su šiomis valstybėmis besiribojančių šalių kasdienio gyvenimo dalis“.
Tokia pat šių šalių gyvenimo dalimi artimiausiu metu išliks ir įtarumas bei itin atsargus požiūris į visus, kurie atvyksta iš rytų – nepriklausomai nuo to, kaip baigsis avarijų kritinėje infrastruktūroje tyrimai.
