Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Aleksandro Litvinenkos nužudymas: kaltė krinta ir ant pedofilija įtarto Vladimiro Putino

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas
Šaltinis: 15min
276
Skaitysiu vėliau
A A

Ketvirtadienį Jungtinėje Karalystėje skelbiamos sero Roberto Oweno tyrimo išvados. Jose patvirtinta, kad prie buvusio Rusijos žvalgybos agento A.Litvinenkos nužudymo prisidėjo Rusijos žvalgybos vadai. Kaltė krinta ir ant paties Vladimiro Putino pečių.

Kremlius atmeta bet kokius kaltinimus dėl buvusio savo agento nužudymo ir atsisako išduoti juo kaltinamus Dmitrijų Kovtuną bei Andrejų Lugovojų. Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas trečiadienį pareiškė, kad šis tyrimas Kremliaus nedomina.

Po išvadų paskelbimo A.Lugovojus tyrimą pavadino „absurdu“. Manoma, kad būtent šio agento išdavimo pirmiausia reikalaus Jungtinės Karalystės teisėsauga.

„Man metami kaltinimai yra absurdiški“, – sakė A.Lugovojus naujienų agentūrai „Interfax“.

„Kaip ir tikėjomės, sensacija neįvyko! Šiandien paskelbti tyrimo rezultatai dar kartą patvirtina antirusišką Londono poziciją, ribotumą ir anglų nenorą nustatyti tikrąją A.Litvinenkos žūties priežastį“, – sakė jis. A.Lugovojus pridūrė, kad Londonui „polonio skandalas“ tapo patogia priemone siekti politinių interesų.

VIDEO: A.Litvinenkos našlė reikalauja, kad tyrimo išvados atsilieptų sankcijomis Rusijai ir V.Putinui
A.Litvinenkos našlė reikalauja, kad tyrimo išvados atsilieptų sankcijomis Rusijai ir V.Putinui

A.Litvinenkos našlė Marina jau pareikalavo, kad šios išvados atsilieptų sankcijomis Rusijai ir pačiam V.Putinui.

Prieš išvykdamas į Jungtinę Karalystę A.Litvinenka ilgą laiką dirbo Rusijos federalinėje saugumo tarnyboje (FST). Jo pabėgimas ir tamsiausių Kremliaus paslapčių atskleidimas buvo milžiniškas smūgis V.Putinui. Buvęs vienas patikimiausių Rusijos agentų tapo britų Mi6 žvalgybos dalimi.

2006 metų lapkričio mėnesį organizuotas A.Litvinenkos nuodijimas, pilant jam į arbatą radioaktyvų polonį. Tai susitikimų metu darė buvę jo kolegos D.Kovtunas ir A.Lugovojus, dabar nuo britų teisėsaugos besislapstantys Rusijoje. Manoma, kad panašus bandymas nepavyko tų pačių metų spalio mėnesį.

Tyrimo išvadose teigiama, kad būtent A.Lugovojus užnuodijo A.Litvinenkos arbatą ir tai padarė FST vadovų nurodymu. Nužudymo planas buvo rengiamas net kelerius metus. Apie šį planą beveik neabejotinai žinojo ir V.Putinas.

„Kai ponas A.Lugovojus apnuodijo A.Litvinenką, gali būti, kad jis veikė vykdydamas FSB nurodymą“, – sakė R.Owenas.

„Pridurčiau, jog laikau tai didele tikimybe. Nustačiau, kad ponas D.Kovtunas taip pat dalyvavo apnuodijime“, – sakė teisėjas.

„Vieši įrodymai, kuriuos išdėsčiau, yra pagrindas netiesioginiais įrodymais grindžiamai tvirtai bylai, kad Rusijos valstybė yra atsakinga už pono Litvinenkos mirtį“, – pridūrė jis.

Tyrime taip pat minimi ir kaltinamai Rusijos prezidentui, kad šis sunaikino vaizdo įrašus, kuriuose buvo užfiksuotas užsiiminėjantis lytiniais santykiais su berniukais.

Davidas Cameronas: „Išvada, kad žmogžudystei buvo pritarta aukščiausiuose Rusijos valstybės sluoksniuose kelia didžiulį nerimą“

Britų teisėjo išvados, kad Kremlius pritarė buvusio KGB agento Aleksandro Litvinenkos nunuodijimui radioaktyvia medžiaga Londone, „kelia didžiulį nerimą“, ketvirtadienį pareiškė šalies ministro pirmininko Davido Camerono kanceliarija.

„Išvada, kad žmogžudystei buvo pritarta aukščiausiuose Rusijos valstybės sluoksniuose kelia didžiulį nerimą“, – sakė D.Camerono atstovė spaudai.

Pristatydamas Londono aukštajame teisme Kremliaus kritiku tapusio rusų šnipo mirties tyrimo išvadas teisėjas Robertas Owenas pareiškė, kad „FST operacijai likviduoti A.Litvinenką tikriausiai pritarė ponas Patruševas ir prezidentas Putinas“.

Nikolajus Patruševas yra buvęs FSB – Sovietų Sąjungos KGB įpėdinės – direktorius. Nuo 2008 metų jis vadovauja Rusijos Federacijos saugumo tarybai.

Tyrimas po Malaizijos lėktuvo katastrofos

Britanija apie šį tyrimą paskelbė 2014 liepą, praėjus kelioms dienoms po to, kai Rytų Ukrainoje buvo numuštas Malaizijos keleivinis lėktuvas. Kadangi ta katastrofa siejama su Rusijos vaidmeniu Ukrainos rytus krečiančiame konflikte, britų sprendimas iš naujo atversti A.Litvinenkos bylą daugelio buvo įvertintas kaip spaudimo Maskvai dalis.

A.Litvinenka anksčiau dirbo Sovietų Sąjungos KGB, o vėliau – jos įpėdine tapusioje FSB. 1998 metais jis kartu su kitais FSB agentais Maskvoje surengė spaudos konferenciją, kaltindami agentūrą sąmokslu nužudyti Borisą Berezovskį – oligarchą, kuris padėjo V.Putinui ateiti į valdžią, bet atsigręžė prieš jį.

A.Litvinenka buvo teisiamas dėl įgaliojimų viršijimo. Nors agentas buvo išteisintas, 1999 metais jis pabėgo iš Rusijos – veikiausiai per Gruziją ir Turkiją, pasinaudojęs suklastotu pasu.

Vėliau jis buvo nuteistas už akių pagal kitokius kaltinimus, kurie, kaip teigia A.Litvinenkos šeima, buvo išgalvoti siekiant jį nutildyti – kaip ir kaltinimai dėl įgaliojimų viršijimo.

Britanija A.Litvinenkai suteikė prieglobstį, o vėliau – pilietybę. Jis taip pat atsivertė į islamą, susidraugavęs su tremtyje gyvenančiais čečėnų separatistų lyderiais.

Buvęs agentas buvo palaidotas Londone pagal musulmoniškus papročius švinu padengtame karste, kad nepasklistų į velionio organizmą patekusios radioaktyvios medžiagos.

Pateikiame visą A.Litvinenkos skandalo ir jo nužudymo chronologiją:

1998 m. A.Litvinenka spaudos konferencijoje Maskvoje pareiškė, kad Rusijos federalinė saugumo tarnyba įpareigojo jį nužudyti oligarchą, vieną įtakingiausių tuomet Rusijoje asmenų Borisą Berezovskį.

1999 m. A.Litvinenka dėl šios žvalgybos paslapties išdavimo sulaikomas ir devynis mėnesius praleidžia kalėjime.

2000 m. A.Litvinenka išvyksta į Jungtinę Karalystę ir ten paprašo prieglobsčio, kuris jam po metų suteikiamas.

„Scanpix“ nuotr./Aleksandras Litvinenka
„Scanpix“ nuotr./Aleksandras Litvinenka

2002 m. A.Litvinenka parašo ir Jungtinėje Karalystėje išleidžia knygą, kurioje FST kaltinama organizavusi sprogdinimus daugiabučiuose namuose Rusijoje 1999 m. Dėl šių sprogimų vėliau apkaltinti čečėnų teroristai.

2006 m. Žymi Kremliaus kritikė, žurnalistė Ana Politkovskaja spalio 7 d. nužudoma prie savo buto Maskvoje. A.Litvinenka imasi šio nužudymo tyrimo.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Ana Politkovskaja
AFP/„Scanpix“ nuotr./Ana Politkovskaja

Lapkričio 1 d. dėl šio tyrimo A.Litvinenka susitinka su A.Lugovojumi ir D.Kovtunu viešbutyje „Millenium“ Londone. Po kelių valandų A.Litvinenka išgabenamas į ligoninę Šiaurės Londone smarkiai pablogėjus jo sveikatai.

Lapkričio 17 d. Jo sveikatai dar labiau pablogėjus, buvęs Rusijos agentas perkeliamas į Londono universitetinę ligoninę.

Lapkričio 21 d. Kremlius „visiška nesąmone“ pavadina teiginius, kad jis kaip nors prisidėjo prie A.Litvinenkos nuodijimo.

Lapkričio 23 d. A.Litvinenka miršta intensyvios terapijos palatoje.

Lapkričio 24 d. Litvinenkos šeima paskelbia viešą laišką, kuriame apkaltina Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną dėl buvusio FST agento nužudymo organizavimo.

2007 m. gegužės mėn. Karališkoji prokuratūra paskelbia, jog A.Lugovojus yra ieškomas dėl įtarimų nužudymu. Tų pačių metų liepos mėnesį Kremlius griežtai atkerta neišduosiąs savo agento Londonui.

„Scanpix“ nuotr./Andrejus Lugovojus
„Scanpix“ nuotr./Andrejus Lugovojus

2014 m. liepos mėn. Jungtinės Karalystės teisėsauga paskelbia, kad tyrimą dėl A.Litvinenkos nužudymo perima seras Robertas Owenas, kuris po pusmečio ima rinkti ir sisteminti visus įrodymus.

2015 m. liepos mėn. Apklausti visi bylos liudininkai.

2016 m. sausio mėn. A.Litvinenkos sūnus Anatolijus, kuriam tėvo nužudymo metu buvo tik dvylika metų, pareiškia, kad Kremlius slepia jo tėvo žudikus.

Komentarai: 276
Šioje istorijoje Maskvos kremlius, Rusija

Europos futbolo čempionatas 

Parašykite atsiliepimą apie 15min