Ar reikia kastruoti pedofilus?

Lenkija tapo pirmąja Europos Sąjungos šalimi, kurios parlamentas papildė Baudžiamąjį kodeksą įstatymu, numatančiu pedofilus teisti laisvės atėmimu ir priverstiniu ambulatoriniu gydymu – vadinamuoju cheminiu kastravimu hormoniniais preparatais, slopinančiais libido. Už nepilnamečių išžaginimą gresia laisvės atėmimas iki 15 metų, o už kraujomaišą – iki 8 metų kalėjimo. Lenkijoje žinomas teisininkas Marianas Filaras sako, jog ambulatorinio pedofilų gydymo negalima vadinti cheminiu kastravimu, nes šio gydymo tikslas – sumažinti lytinį potraukį. Baudžiamajame kodekse numatyta, kad pedofilas, ir atlikęs bausmę, gali būti papildomai gydomas.

Kieno teisės svarbesnės?

Čekijos valdžia siūlo už seksualinio pobūdžio smurtinius nusikaltimus nuteistiems nusikaltėliams savo noru sutikti chirurginei kastracijai. Tačiau Europos Tarybos komisija kovai su kankinimais tai pavadino invazine, nepataisoma ir žalojančia operacija bei pareikalavo, kad Čekija atsisakytų tokių minčių.

Čekijos psichiatrai tvirtina, kad chirurginė kastracija – patikimiausias būdas sutramdyti pavojingus maniakus, nes po jos organizmas negamina testosterono.

Dabar ir kitos Europos šalys svarsto mintį savo noru arba priverstinai kastruoti asmenis, padariusius sunkių seksualinių nusikaltimų. Karštai ginčijamasi, kieno teisės svarbesnės – nusikaltėlių ar potencialių aukų. 

Čekijoje didelis dėmesys kastracijai atsirado prieš kelis mėnesius, kai 43 metų Antoni Novakas buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos už 9 metų berniuko išžaginimą ir nužudymą. Prieš tai jis jau 4,5 metų sėdėjo už seksualinius nusikaltimus Slovakijoje. Jei būtų buvęs iškastruotas, tragedija nebūtų įvykusi.

Taip mano šios procedūros šalininkai. „Niekas nenori paliesti pedofilų teisių, tačiau kur devynmečio berniuko, kuriam dar visas gyvenimas buvo priešaky, teisės?“ – klausė nužudyto vaiko tėvas.

Tyrimai nepatikimi

Slovėnas teisininkas Alesas Butala mano, kad chirurginė kastracija yra nemorali, nes kastruotieji nebegali susilaukti palikuonių, be to, jis abejoja tokios priemonės veiksmingumu. Tyrimas, septintąjį dešimtmetį atliktas Danijoje, parodė, jog po chirurginės kastracijos recidyvų skaičius sumažėjo nuo 80 proc. iki 2,3 proc., tačiau teisių gynėjai šiuos duomenis laiko nepatikimais, o daugelis psichiatrų mano, kad seksualinių iškrypimų priežastys yra psichinės.

Kai kurie gydytojai pritaria, jog cheminė kastracija ne tokia kenksminga kaip chirurginė ir patikimesnė: pacientas privalo nuolat lankytis pas gydytoją, o jam nepasirodžius galima iškart apie tai pranešti teismui arba policijai. Žmogus, kuriam atlikta chirurginė kastracija, gali užsisakyti testosterono ir internetu.