V.Putinas Atėnuose pažėrė aštrių priekaištų Vakarų politikai Rusijos atžvilgiu, o amerikiečių Europoje dislokuojamas priešraketinės gynybos sistemas pavadino grėsme Rusijai ir pažadėjo atsaką.
Be to, JAV ir Vašingtono sąjungininkai NATO esą specialiai stabdo bendradarbiavimą su Rusija prekybos bei energetikos srityse.
Žėrė priekaištus JAV planams Europoje
JAV priešraketinės gynybos sistemų dislokavimas Europoje pažeidžia Vašingtono ir Maskvos sutartį dėl vidutinio ir mažo nuotolio raketų, penktadienį pareiškė Rusijos prezidentas V.Putinas.
„Faktas, kad statomi paleidimo įrenginiai, kuriuos galima apginkluoti vidutinio nuotolio raketomis, yra ne kas kita, o mūsų partnerių amerikiečių vykdomas sutarties dėl vidutinio ir mažo nuotolio raketų ribų blukinimas“, – Kremliaus vadovas sakė per spaudos konferenciją Atėnuose po derybų su Graikijos ministru pirmininku Aleksiu Cipru.
Visu pajėgumu 2018 metais pradėsiančios veikti dvi raketų gaudyklės – Lenkijos šiaurėje Redzikove bei Rumunijos pietuose Deveselu kaime – yra dalis didesnio europinio NATO raketų skydo.
„Kas tai yra? Tai paleidimo įrenginiai ir radiolokacijos stotys. Dabar ten esama raketų, galinčių nuskrieti 500 km, o po kelerių metų bus raketų, galinčių nuskrieti 1 000 km“, – pabrėžė V.Putinas.
Jis sakė, kad Maskvai jau žinoma, kada tos raketų sistemos bus aktyvuotos, pridūręs, kad tokia padėtis kelia grėsmę Rusijos branduolinėms pajėgoms.
„Blogiau kas kita – kad tie kompaktiški paleidimo įrenginiai gali būti jau dabar apginkluoti smogiamaisiais kompleksais, smogiamosiomis raketomis, galinčiomis nuskrieti 2,4 tūkst. km. Pakeisti vienokią raketą kitokia galima be jokio vargo. Pakanka pakeisti programinę įrangą, ir to niekas nepastebės, netgi rumunai“, – teigė Rusijos lyderis.
Jis netgi įspėjo Rumuniją ir Lenkiją, kad šios šalys gali atsidurti Rusijos raketų taikiklyje. Teigiama, kad tai iki šiol griežčiausias Kremliaus perspėjimas dėl JAV priešraketinės gynybos sistemų Europoje.
„Jei vakar tose Rumunijose vietose žmonės tiesiog nežinojo, ką reiškia būti taikiklyje, tai šiandien mes būsime priversti imtis tam tikrų veiksmų, kad užtikrintume savo saugumą. Taip pat – ir su Lenkija“, – aiškino V.Putinas.
V.Putinas atmetė NATO paaiškinimus, kad priešraketinės gynybos sistemos dislokuojamos Europoje, siekiant apsisaugoti nuo kai kurių neprognozuojamų valstybių, kaip Iranas arba Šiaurės Korėja, atakų grėsmės.
„Priminsiu, kad iš pradžių buvo kalbama apie būtinybę užkirsti kelią Irano grėsmei. Buvo kalbama apie Irano branduolinę programą. Kur dabar Irano branduolinė programa? Jos nebėra.
Pačios Jungtinės Valstijos buvo sutarties su Iranu iniciatorės. Irano branduolinė grėsmė neegzistuoja, bet JAV priešraketinės gynybos pozicinis rajonas Europoje kuriamas“, – sakė jis.
Nori uždaryti Krymo klausimą
Nuo 2014-ųjų, kai Rusijai dėl Krymo aneksijos ir karo Rytų Ukrainoje įplieskimo JAV ir ES pritaikė sankcijas, V.Putinas apsilankė tik keliose Bendrijos valstybėse.
Graikijoje, kuri su posovietine Rusija tradiciškai palaiko šiltus santykius, jis, kaip ir anksčiau, kartojo, kad referendumas Kryme buvo teisėtas.
„Kalbant apie Krymą, šį klausimą mes laikome galutinai uždarytą, – sakė V.Putinas. – Toks yra istorinis Kryme gyvenančių žmonių sprendimas, ir jokių svarstymų apie tai su niekuo Rusija neketina turėti“.
Rusijos prezidentas taip pat paragino paleisti visus Kijevo vyriausybės ir Rytų Ukrainos separatistų laikomus žmones.
Vilioja sankcijų atšaukimu
Atėnuose Rusija ir Graikija pasirašė pluoštą dokumentų dėl abipusio bendradarbiavimo plėtros.
Per V.Putino ir Graikijos ministro pirmininko A.Cipro derybas, be kita ko, buvo priimta ir bendra politinė deklaracija.
V.Putinas pareiškė, kad Maskva atšauktų Vakarų šalims taikomus suvaržymus, jeigu šios panaikintų sankcijas, paskelbtas Rusijai.
Pasirašytos deklaracijos dėl bendradarbiavimo ekonomikos modernizavimo srityje, tarp regionų, žemės ūkyje, dėl bendrų veiksmų plėtojant turizmą 2016-2018 metais.
Taip pat pasirašytas tarpusavio supratimo memorandumas tarp nekomercinės Rusijos investavimo agentūros „Investuokite į Rusiją“ bei Graikijos investavimo bei užsienio prekybos organizacijos.
Galiausiai V.Putinas pareiškė, kad Maskva atšauktų Vakarų šalims taikomus suvaržymus, jeigu šios panaikintų sankcijas, paskelbtas Rusijai dėl konflikto Ukrainoje.
„Kai tik mūsų partneriai subręs savo priimtų sprendimų pakeitimui, panaikins suvaržymus, įvestus Rusijos atžvilgiu – mes atliksime ... analogišką partnerių Europoje atžvilgiu“, – sakė Kremliaus vadovas.
Atsakydamas į klausimą, ar su A.Cipru buvo aptartas galimas Europos Sąjungos paskelbtų sankcijų Rusijai pratęsimas, V.Putinas atsakė: „Tai klausimas ne mums – juk tas sankcijas paskelbėme ne mes. Mes ėmėmės atsakomųjų priemonių.“
