Akvatorijos, užkrėstos nuodingomis melsvabakterėmis, dalis iš viso sudaro 377 tūkst. kvadratinių kilometrų. Kaip įspėja biologai, šis reiškinys pavojinga daugeliui jūros organizmų.
Įsivyravus ramiems, be vėjo, karštiems orams, prasidėjo didžiausias nuo 2005 metų masto jūros vandens žydėjimas.
Užkrėstas rajonas driekiasi nuo Suomijos šiaurėje iki Lenkijos ir Vokietijos pakrančių pietuose.
Atvaizdas, gautas liepos viduryje, buvo įrašytas Europos palydovo „Envisat“ kamera.
Tyrėjai, stebėję šio reiškinio eigą, pažymi, kad taip vasarą melsvabakterių sukeliamas vandens žydėjimas Baltijos jūroje vyksta jau kelis dešimtmečius.
Jie taip pat pažymi, kad šių į dumblius panašių siūlinių mikroorganizmų augimą skatina į jūrą iš laukų patenkančios trąšos.
Tai ypač skatina fitoplanktono, kurį sudaro daugybė įvairių plaukiojančių jūros dumblių ir melsvabakterių, augimą.
Vykstant šiam procesui, mažėja deguonies jūros vandenyje, todėl gaišta žuvys ir kiti jūros gyvūnai. Apskritai gerokai padidėja pavojus, kad gali būti destabilizuotos trapios jūros ekologinės sistemos.
Melsvabakterės taip pat gali sukelti pavojų ir žmogaus sveikatai. Šalių, kurių teritorijoje vyksta šis reiškinys, valdžia pataria žmonėms nesimaudyti tose vietose, kur vyksta intensyvus vandens žydėjimas.
Tačiau drauge biologai pažymi, kad melsvabakterėmis užkrėsta zona netruks išnykti, sustiprėjus bangavimui jūroje.
