„Naudoti tarptautines teismo instancijas mūsų tėvynainių teisėms ir orumui ginti daugeliu atvejų ne tik pageidautina ir galima, bet ir dėl susidariusios situacijos tiesiog neišvengiama“, – naujienų agentūra „Inrterfax“ cituoja Rusijos URM darbo su tėvynainiais užsienyje departamento direktorių Aleksandrą Čepuriną.
Pasak jo, kad ginti savo teises ir teisėtus interesus kreipiantis į teismą – „nelengva, o kartais ir labai brangiai kainuoja“.
„Todėl tėvynainių užsienyje organizacijos pastaruoju laiku vis aktyviau kelia klausimą, kad Rusijoje būtų įsteigta nevalstybinė institucija jų teisių gynimo veiklai remti. Toks klausimo kėlimas, atsižvelgiant į visa tai, kas pasakyta, atrodo, turi visą pagrindą“, – teigė diplomatas.
Jis pridūrė, kad rusakalbių tėvynainių Baltijos šalyse padėtis – „masinis pilietybės neturėjimas, planingas vidurinių mokyklų rusų kalba naikinimas, diskriminavimas darbo rinkoje“ – seniai kelia susirūpinimą Rusijai.
„Nors šios šalys jau ne pirmi metai yra Europos Sąjungos narės, jose klausimai dėl rusų teisių pažeidimų, netapo, kaip atrodo, dar viena ES problema. O juk būtent Latvijoje ir Estijoje daugybė žmonių – atitinkamai 360 tūkst. ir 114 tūkst. gyventojų – neturi minėtų valstybių pilietybės“, – pabrėžė A.Čepurinas.
Diplomatas pažymėjo, kad Rusijos tėvynainiai Baltijos šalyse „gyvena ir tvarkingai moka ten mokesčius, o dalyvauti rinkimuose ne tik į centrines, bet ir vietos valdžios institucijas negali“.
„Klausimas dėl būtinybės ištaisyti dabar esamą padėtį, remiantis visuotinai priimtomis Europos žemyne nuostatomis, nuolat keliamas Europos ir tarptautinėms organizacijos ir mūsų partneriams užsienyje“, – pažymėjo jis.
Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje gyvena 165 tūkst. rusų tautybės žmonių, jie sudaro 4,9 proc. visų šalies gyventojų. Dauguma jų turi Lietuvos pilietybę.
