BNS paklausus, kaip A.Nevzorovas šiuo metu vertina įvykius, susijusius su Estijos, Latvijos ir Lietuvos nepriklausomybės atgavimu, byrant Sovietų Sąjungai, žurnalistas atsakė: „Vertinimas negalėjo pasikeisti, nes per šį laiką nieko ypatinga nenutiko. Nes jūs tartum ir neišstojote; jūs likote traukos zonoje.“
„Astronomijoje esama tokių gravitacijos jėgų, dėl kurių mažųjų planetų orbitos bet kokiu atveju priklauso nuo didžiųjų planetų orbitų, – aiškino jis. – Galbūt šios didelės planetos labai kvailos ir atgrasios, tačiau jums šią astronominę priklausomybę įveikti, kaip matau, nepavyksta.
„Nesvarbu, ar ši priklausomybė neigiama ar teigiama. Aš pats pasisakau už tai, kad dabartinėje padėtyje Baltijos šalys turėtų gerokai daugiau vidinės laisvės, mažiau protestuotų ir spjaudytų į nugarą Sovietų Sąjungos šmėklai, kurios jau nebėra. Spjūviais į nugarą laikau kvailus paminklų griovimus, chamiškumą rusakalbių atžvilgiu ir panašias problemas. Juo Baltijos šalys bus viduje laisvesnės ir labiau savarankiškos, tuo mažiau jas jaudins šie klausimai“, – pridūrė A.Nevzorovas.
„Na, o šiaip jūs vis tiek jaučiatės esantys nukirstais šiurpaus, baisingo aštuonkojo čiuptuvais ir trūkčiojate, kad parodytumėte sau ir kitiems, jog esate atskiri. Aš kaip tik pasisakau už tai, kad jūs būtumėte laisvi; kad užmirštumėte visas šias problemas, kurios (santykiuose) tarp šalių visiškai įprastos. Juk žmonės yra primatai, iš prigimties linkę į konfliktus“, – tęsė Rusijos žurnalistas.
„Kol kas vidinės laisvės Baltijos šalyse neįžvelgiu. Taigi, jūs neabejotinai iki šiol priklausote Rusijos įtakos zonoje. Tačiau Rusija negali jūsų išlaisvinti, ji nežino šio burtažodžio. Išeiti iš jos įtakos galite patys, jeigu viduje tapsite laisvi. Ir tai padaryti esate pajėgūs. Kai tęsiau savo asmeninį karą su Baltijos šalimis, kovojau ne su jumis, o su imperijos griovimu. Man buvo vis viena, kas atsiskiria – Estija, (Kalnų) Karabachas ar Gruzija“, – sakė jis. Kol kas vidinės laisvės Baltijos šalyse neįžvelgiu. Taigi, jūs neabejotinai iki šiol priklausote Rusijos įtakos zonoje. Tačiau Rusija negali jūsų išlaisvinti, ji nežino šio burtažodžio.
„Baltijos šalims jaučiu tam tikrą asmeninę simpatiją, – pabrėžė A.Nevzorovas. – Dažnai prisimenu nuostabų estų rašytoją Oskarą Lutsą. Manau, kad Estijai reikėjo sutelkti dėmesį į savo kultūrą – jūs turite šį potencialą – užuot visą laiką spjaudžius atgal. Pažvelkite į save – jums jau galva persukta, slanksteliai traška, nes einate atgręžę veidus atgal, 180 laipsnių persukta galva – kad tik galėtumėte spjaudyti į savo nelaimingą praeitį. Baikite visa tai!“
BNS paklausus, ar teisinga prielaida, kad Rusijos ir Baltijos šalių santykiai iš principo negali būti geri dėl bendrų istorinių problemų, A.Nevzorovas atsakė: „Jie gali būti geri, tačiau tik tuomet, jeigu būsite laisvi. Šiuo atveju visas priklauso nuo jūsų. Tačiau jokiu būdu nereikia tikėtis, kad Rusija moka draugauti. Rusija tokia beprasmiška visuose savo pasireiškimuose; ji yra tokia akla pabaisa, kuri dėl nesuvokiamų priežasčių gali paglostyti, įkąsti arba mėginti sutraiškyti saujoje. Visi išoriniai Rusijos veiksmai absoliučiai neadekvatūs.“
BNS: Ar jūsų nuomone, Sovietų Sąjungą galima buvo išgelbėti?
„Aš nesakiau, jog galima buvo išgelbėti – turėjau tokią iliuziją; turėjau tokią pareigą, – atsakė A.Nevzorovas. – Manęs nejaudino, teisingai tai, ar ne. Manęs nejaudino geopolitiniai vertinimai ir, tuo labiau, dorovės parametrai. Aš paprasčiausiai nelabai suprantu, kas tai yra. Turėjau pareigą, ir vidinę, ir išorinę, – ir aš ją vykdžiau. Bet, kad jūs, estai, lietuviai ir latviai, suprastumėte, tame nebuvo nieko asmeniška“.
BNS: Tautų Draugystė Sovietų Sąjungoje – realybė ar mitas? Dabar vis dažniau kalbama, kad tokios draugystės nebuvo....
„Netiesa, tautų draugystė buvo. Tautų draugystė – tai tokia padėtis, kai tautos neišpjauna viena kitos. Tai – maksimali tautų draugystės išraiška. Aukščiau šio lygio niekada ir jokioje imperijoje tautų draugystė nepakildavo, – tęsė A.Nevzorovas. – Karų tarp tautų nebuvimas – tautų draugystės viršūnė. Visa kita, privačioje plotmėje, – bendrabučiai, išgertuvės, muštynės, jungtuvės – visa tai nesvarbu. Mes anuomet tautų draugystės srityje pasiekėme aukščiausio taško, neabejotinai“.
„Sovietų Sąjungoje nebuvo karų tarp tautų. Tai – faktas, nors kuolą ant galvos tašyk, – kalbėjo A.Nevzorovas. – Net santykiuose su Pabaltiju nebuvo nieko nacionalinio. Buvo gilus politinis administracinis konfliktas. Tautų nesantaikos tarp rusų ir estų, latvių ir lietuvių niekada nebuvo. Dabar Rusijoje tautų draugystės, žinoma, jau nėra“.
BNS: Ar liko Baltijos šalyse Jūsų draugų ir pažįstamų, su kuo Jūs palaikote santykius? Ar nekyla noras aplankyti Estiją, Latviją ar Lietuvą?
„Jūsų šalių aplankyti aš negaliu, nes, kiek žinau, Latvijoje vis dar esu paieškomas. Estijoje esu persona non grata be teisės kirsti sieną. Kaip ten Lietuvoje, aš nežinau, bet įtariu, jog ten yra panašiai, – sakė A.Nevzorovas. – Todėl kalbėti apie kelionę į Baltijos šalis, manau, prasmės nėra. Jeigu kalbėtume apie norą... Esu pragmatikas, jeigu yra reikalas, atsiranda ir noras. Dabar ypatingo reikalo nėra, ir noro nėra. Nieko Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje viliojančio aš nematau, kad keisčiau savo įpročius važinėti kuo mažiau bet kur“.
