Pasak buvusio Bosnijos serbų lyderio, per du 1994 ir 1995 metais Sarajevo Markalės turguje surengtus liūdnai pagarsėjusius sprogdinimus, dėl kurių buvo apkaltinta Bosnijos serbų armija, „jokių civilių aukų nebuvo“.
„Jūs patys matote, kad tai buvo surežisuota. Galbūt ten buvo kūnai, bet jie buvo iš anksto ten suguldyti“, – sakė R.Karadžičius teisme. JT atstovams buvo žinoma tokia taktika, kada „siekiant primesti nusikaltimus serbams, kūnai būdavo tyčia paliekami visame Sarajeve“, sakė Bosnijos karo laikų serbų lyderis.
Apie 1992–1996 metais buvusią Sarajevo apsiaustį, per kurią mirė apie 10 tūkst. gyventojų, R.Karadžičius sakė, jog žmonės žuvo ne dėl apsiausties, o todėl kad musulmonai žudė musulmonus.
1995 metais Srebrenicoje buvusias žudynes, per kurias buvo sunaikinta daugiau kaip 7 tūkst. vyrų ir berniukų, ir kurias kaltintojai vadina žiauriausiu nusikaltimu po Antrojo pasaulinio karo, anot R. Karadžičiaus buvo musulmonų prasimanymas, kai jie rinko žuvusiuosius ir nešė juos į masinę kapavietę, kad galėtų apkaltinti serbus.
„Man visai nesunku įrodyti, kad aš neturiu nieko bendra su tuo“, – sakė jis ir tvirtino, kad faktai apie žudynes Srebrenicoje yra epizodiški, ir neįrodo to, kas iš tikrųjų buvo.
Jam reikėtų skirti Nobelio premiją už melą, – Sabra KolenovičSrebrenicos žudynes išgyvenusieji, atvykę į procesą Hagoje, nedelsdami reagavo į R.Karadžičiaus teiginius.
„Jam reikėtų skirti Nobelio premiją už melą“, – sakė Sabra Kolenovič, priklausanti judėjimui „Srebrenicos motinos“.
Teisme pačiam save ginančiam R.Karadžičiui pateiktas kaltinimas, sudarytas iš vienuolikos atskirų kaltinimų genocidu, karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmogiškumui.
Pasak jo, patys serbai siekė išvengti 100 tūkstančių gyvybių nusinešusio 1992–1995 metų Bosnijos karo ir tik reagavo į musulmonų keliamą agresiją. „Kur tik žengė SDA (musulmonų) armija, niekas nelikdavo gyvas“, – sakė jis JT tribunolo buvusiai Jugoslavijai teisėjams.
„Tai, kas įvyko Bosnijoje ir Hercegovinoje, buvo musulmonų darbas, kuriuo buvo siekiama, kad NATO bei Vakarų šalys įsitrauktų į karą ir stotų į jų pusę. Tai buvo karo triukai, kuriais buvo siekiama užsienio kariuomenės ir tarptautinės bendruomenės įsikišimo“, – sakė R.Karadžičius.
R.Karadžičius kaltinamas vadovavęs musulmonų ir kroatų „etninio valymo“ kampanijai per 1992–1995 metų Bosnijos karą, nusinešusį maždaug 100 tūkst. gyvybių ir privertusį apie 2,2 mln. žmonių palikti savo namus.
Po R.Karadžičiaus pareiškimo teismo posėdyje padaryta pertrauka, paskelbė teismo pirmininkas O–Gon Kwonas, nurodydamas, jog laukiama atsakymo į R.Karadžičiaus prašymą atidėti bylos svarstymą.
