Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Buvęs britų premjeras Blairas pripažįsta, kad Saddamas nekėlė didesnės grėsmės po Rugsėjo 11-osios atakų

Tony Blairas
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Tony Blairas
Šaltinis: BNS
0
Skaitysiu vėliau
A A

Buvęs Didžiosios Britanijos premjeras Tony Blairas penktadienį pripažino, kad Irako diktatoriaus Saddamo Husseino keliama grėsmė nepadidėjo po 2001 metų rugsėjo 11 dienos išpuolių prieš Jungtines Valstijas, tačiau sakė, kad po tų išpuolių labai pasikeitė jo požiūris į teroristų galimybes įgyti masinio naikinimo ginklų.

T.Blairas karo Irake pradžią tiriančiai komisijai sakė, kad jo prieštaringai vertinamą sprendimą prisidėti prie 2003 metų JAV vadovaujamos karinės invazijos į Iraką paskatino nuogąstavimai dėl galimos kitos, dar pražūtingesnės teroro atakos.

„Nebuvo taip, kad jis (S.Husseinas) objektyviai būtų nuveikęs daugiau – tiesiog pasikeitė mūsų rizikos suvokimas, – aiškino jis. – Jeigu tie žmonės, įkvėpti šio religinio fanatizmo, būtų turėję galimybę nužudyti 30 tūkst. žmonių, jie būtų tai padarę. Nuo tos akimirkos Iranas, Libija, Šiaurės Korėja, Irakas... visi jie turėjo būti sustabdyti.“

Buvęs premjeras pridūrė, kad S.Husseinas buvo „monstras“ ir kad nebuvo galima jam leisti įsigyti masinio naikinimo ginklų.

„Mano rizikos vertinimas iki Rugsėjo 11-osios buvo toks, kad Saddamas yra grėsmė.. kad jis monstras“, – sakė jis ir pridūrė, kad šis vertinimas „visiškai pasikeitė“ po niokojamų atakų Niujorke ir Vašingtone.

„Man labiausiai rūpėjo pasiųsti absoliučiai galingą, aiškią ir nesilpstančią žinią: po rugsėjo 11–osios, jeigu esate režimas, susijęs su masinio naikinimo ginklais – privalote liautis“, – pridūrė T.Blairas.

Įsitempęs, dokumentų aplanką gniaužiantis T.Blairas sėdėjo viename Londono konferencijų centre ir atsakinėjo į Vyriausybės patvirtintos plačios tyrėjų komisijos klausimus.

Šis tyrimas turi padėti išsiaiškinti T.Blairo Vyriausybės užkulisių machinacijas, vykdytas nuo 2001 metų iki Didžiosios Britanijos sprendimo prisidėti prie brangaus ir nepopuliaraus karo Irake.

Tikimasi, kad T.Blairui bus užduota klausimų, kodėl jis ir jo artimiausi padėjėjai taip atkakliai siekė nuversti S.Husseiną, tirštino spalvas žvalgybos ataskaitose apie Bagdado turimus ginklus, taip pat spaudė skeptiškai nusiteikusį teisingumo sekretorių paskelbti, kad karinė invazija atitinka tarptautinės teisės normas.

Jis taip pat bus spaudžiamas atsakyti, kada pasiūlė savo pagalbą tuomečiam JAV prezidentui George'ui W.Bushui. Kai kurie liudininkai tvirtino, kad britų Vyriausybės vadovas pasisiūlė prisidėti dar 2002 metų balandį – likus ilgiau nei metams iki to, kol parlamentas patvirtino karinės intervencijos galimybę.

„Savo klausimais tikimės pasiekti šių problemų esmę“, – sakė šiam tyrimui vadovaujantis Johnas Chilcotas. Tačiau jis perspėjo, kad tie, kurie tikisi, jog T.Blairui bus užkurta karšta pirtis, gali likti nusivylę.

„Šis tyrimas nėra teismas“, – sakė J.Chilcotas.  Buvęs Didžiosios Britanijos ambasadorius prie Jungtinių Valstijų Christopheris Meyeris sakė, kad G.W.Busho ir T.Blairo susitarimas tikriausiai buvo „pasirašytas krauju“ JAV prezidento rančoje Kroforde (Teksasas) 2002 metų balandį.

„Vienintelis įsipareigojimas, kurį daviau (Kroforde), buvo pasižadėjimas pasirūpinti Saddamu“, – pabrėžė T.Blairas. Jis nurodė sakęs G.W.Bushui, kad „mes būsime su jais rūpinantis šia grėsme“.

T.Blairas pripažino, kad kiti pasaulio lyderiai manė kitaip nei jis ir JAV prezidentas.  „Nors amerikiečių mąstysena dramatiškai pasikeitė (po Rugsėjo 11-osios) – tiesą, sakant, maniškė taip pat – kalbantis su kitais lyderiais, ypač Europoje, man nesusidarydavo toks pats įspūdis“, – aiškino jis.

Buvęs Vyriausybės vadovas atvyko į konferencijų centrą, kuriame posėdžiauja J.Chilcoto vadovaujama komisija prieš 7 val. vietos (9 val. Lietuvos) laiku, ir išvengė susitikimo su protestuotojais, nes įėjo į pastatą pro atitvertas galines duris.

Prie to pastato susirinkę apie 150 protestuotojų skandavo „Tony už grotų“ ir „Blairas melavo – tūkstančiai galą gavo“. Policija stebėjo ir nesikišo.

T.Blairui duodant parodymus, demonstrantai lauke garsiai skaitė Irake žuvusių civilių ir karių vardus.

„Irako žmonės turėjo kasdien kęsti agresiją, padalijimą ir žiaurumus, – sakė irakietė protestuotoja Saba Jaiwad. – Blairas neturėtų atsiprašinėti dėl neteisėto karo – jį reikia išvežti į Hagą ir pateikti baudžiamuosius kaltinimus, nes jis nusikalto Irako žmonėms.“

T.Blairas pripažino, kad jo sprendimui dalyvauti tame kare, dėl kurio Londone vyko didžiausi per kelis dešimtmečius visuomenės protestai, nebuvo pritariama šalyje ir netgi jo ministrų kabinete.

„Viena išvada, kurią labai anksti padariau iš viso šio reikalo, jog niekada nestigs mane dėl jo puolančių žmonių“, – politikas sakė tyrėjams.  

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min