Tačiau komentatoriai taip pat nenoriai reiškė pagarbą dėl jo pasitikėjimo savimi, pripažindami, kad būtų praktiškai neįmanoma priversti pripažinti savo kaltę žmogų, kuris įtraukė Didžiąją Britaniją į prieštaringai vertinamą karą Irake 2003 metais.
Pasak dienraščio „The Guardian“, penktadienį Londone vykusiuose specialios tyrimo komisijos klausymuose T.Blairas iš pradžių atrodė nervingas, tačiau greitai atgavo įprastą pasitikėjimą savimi, o komisijos nariams netrukus teko „tylint išklausyti seminarą apie neokonservatyvizmą sunkiai besimokantiems.“
Laikraštis nurodė, kad jis buvo „paragintas elgtis kukliau“, kai buvo paklaustas, ar gailisi dėl savo veiksmų.
„Blairas nepaklausė, sugadindamas beveik neturintį trūkumų pasirodymą, – apgailestauja “The Guardian„. – Klausytojams, tarp kurių, kaip jis žinojo, buvo daug sielvartaujančių šeimų, to buvo per daug. Žmonės prarado savitvardą, nušvilpdami (jį) ir apsipildami ašaromis.“
Dienraštis „The Independent“ pareiškė, kad tie klausymai baigėsi „vieninteliu akivaizdžiu melu tą dieną. Jis nesigaili. Tai negali būti tiesa. Neabejotina, jog žuvusiųjų per daug, kad nebūtų jokio gailesčio.“
Buvusio premjero pasirodymo šiuose klausymuose nekantriai laukusi žiniasklaida piktai reagavo į T.Blairo pareiškimą, kad jis prisiima „atsakomybę, tačiau nesigaili dėl Saddamo pašalinimo.“
Jam einant iš salės, iš klausytojų pusės girdėjosi šūksniai „melagis“ ir „žudikas“. Tarp susirinkusių į šiuos klausymus buvo kai kurių iš Irake žuvusių 179 britų karių artimieji.
Nuo tos invazijos pradžios praėjo beveik septyneri metai, o nuo britų karių išvedimo iš Irako – beveik šeši mėnesiai. T.Blairo sprendimas dalyvauti tame kare tebėra vertinamas itin prieštaringai, o šimtai demonstrantų protestavo prie konferencijų centro, kuriame vyko tie klausymai.
Dienraštis „The Times“ pirmajame puslapyje išspausdino straipsnį, pavadintą „Nesigailintis ir nesulaukęs atleidimo Blairas sako: Padaryčiau tai dar kartą“. Jame nurodoma, kad buvusio premjero laikysena rodo, jo įsitikinimą, „kad visi blogi žmonės yra toje pačioje pusėje.“
„Jis įsitikinęs, kad Visatą geriausiai suprasti kaip amžiną gėrio ir blogio jėgų kovą dėl dominavimo, – rašo dienraštis. – Bent jau ponui Blairui „Blogio ašis“ nebuvo vien skambi bušininkų (buvusio JAV prezidento George'o W.Busho šalininkų) frazė.“
Tačiau dauguma apžvalgininkų buvo priversti pripažinti, kad T.Blairas, kaip įprasta, kalbėjo labai pasitikėdamas savimi. „Kad ir ką galima galvoti apie Tony Blairą, jis yra tobulas kalbėtojas“, – pastebėjo dienraštis „Daily Telegraph“.
Laikraštis pridūrė, kad po šių klausymų „tik nedaugelis iš mūsų ką nors daugiau sužinojo, kaip atsitiko, kad Britanija įsitraukė į karą su Iraku 2003 metais, o ponas Blairas išėjo net nepasijutęs nemaloniai, juolab nepriverstas nusilenkti.“
„Jis buvo erzinantis, įgudęs ir slidus kaip ungurys. Kita vertus, jis toks buvo visada“, – komentavo dienraštis „London Evening Standard“. Dalis kritikos teko tyrėjų komisijai, o kai kurie apžvalgininkai tvirtino, kad silpni jos narių klausimai leido T.Blairui valdyti padėtį per šiuos klausymus.
„Lėtapėdė komisija šoko pagal jo muziką“, – rašo „The Guardian“, pridūręs, kad „didelė dalis klausimų buvo apgailėtini“.
„The Times“ pastebėjo, kad „klausimai aiškiai buvo vangūs“.
