Joje nurodoma, kad 2023-iųjų paskutinį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, Izraelio ekonomika susitraukė 5,2 procento. Privačiojo sektoriaus vartojimas per ketvirtį sumažėjo 7,5 proc., investicijos smuko 24,7 proc., daugiausia dėl sumažėjusių investicijų į pramonę. Valdžios sektoriaus vartojimas padidėjo 6,2 proc., eksportas sumažėjo beveik 5 proc., importas – 13 procentų.
Visi šie rodikliai nulėmė, kad 2023 metais Izraelio ekonomika paaugo 2 proc., palyginti su 6,5 proc. augimu 2022 metais.
2023-iųjų ketvirtąjį ketvirtį Izraelio ekonomika smarkiai smuko dėl karo su „Hamas“, prasidėjusio po to, kai spalio 7 dieną palestiniečių islamistų kovotojai iš Gazos Ruožo įsiveržė į žydų valstybę ir surengė kruviną ataką.
Dėl karo padėties Izraelio valdžia į tarnybą pašaukė 350 tūkst. atsargos karių, todėl įmonės neteko dalies darbo jėgos, o kai kurios buvo priverstos užsidaryti.
Be to, dėl po išpuolio Izraelio vyriausybės įvestų apribojimų palestiniečių darbininkams iš Vakarų Kranto vykti į Izraelį per tarptautiniu mastu pripažintą ,,žaliąją liniją“, taip pat dėl daugelio užsieniečių darbininkų grįžimo į gimtąsias šalis ėmė labai trūkti darbo jėgos statybų ir žemės ūkio sektoriuose, o tai taip pat turėjo įtakos ekonomikai.
Prasidėjus karui investicijos į gyvenamosios paskirties nekilnojamąjį turtą sumažėjo perpus, o ūkininkų produkcija ir pajamos sumažėjo ne tik teritorijose prie Gazos Ruožo, bet ir kituose regionuose. Galiausiai žlugo atvykstamasis turizmas, o tai dar labiau pablogino padėtį apgyvendinimo sektoriuje.
Privataus vartojimo išlaidos smarkiai sumažėjo beveik visuose mažmeninės prekybos sektoriuose. Palyginti su ankstesniu ketvirčiu, išlaidos ilgalaikio vartojimo prekėms sumažėjo 1 proc., vidutinės trukmės vartojimo prekėms – 20 proc., o trumpalaikio vartojimo prekėms – 4,2 procento. Išlaidos paslaugoms sumažėjo 17 procentų.
Ataskaitoje teigiama, kad ekonomiką palaikė valdžios išlaidos – jų dalis bendrajame vidaus produkte (BVP) 2023-ųjų paskutinįjį ketvirtį padidėjo maždaug 2 procentais.
Po „Hamas“ išpuolio Izraelio vyriausybė patvirtino 8 mlrd. JAV dolerių (7,36 mlrd. eurų) papildomą biudžetą, skirtą iki 2023-iųjų pabaigos padengti dėl karo atsiradusioms išlaidoms. Palyginti su ankstesniu ketvirčiu, 2023-iųjų ketvirtą ketvirtį Gynybos ministerijos išlaidos padidėjo 94 procentais.
Ekonominė ir politinė rizika
Staigus ekonominio aktyvumo sumažėjimas ir pastaruoju metu padidėjusi įtampa regione leidžia manyti, kad karas gali trukti ilgiau, nei tikėtasi, todėl 2024 metais Izraeliui kils ekonominė ir politinė rizika, teigiama „Coface“ apžvalgoje.
Nepalankus bazės poveikis dėl didesnio, nei tikėtasi, BVP sumažėjimo 2023-iųjų paskutinį ketvirtį mažins augimo rodiklius 2024 metais, nurodoma joje. Tuomet reikės daug impulso, kad ekonomika atsigautų.
Dar prieš „Hamas“ išpuolį įmonių pelnas ir investicijos strigo, o ketvirtinis BVP augimas išliko gana nedidelis. Kaip rašoma, tai daugiausia lėmė centrinio banko padidintos palūkanų normos ir neapibrėžta vidaus politinė aplinka.
Todėl, sakoma apžvalgoje, ekonomikos atsigavimas bus lėtas ir kuklus.
Preliminariais duomenimis, 2024-ųjų pradžioje namų ūkių išlaidos atsigaus. Iš tiesų, išlaidos kredito kortelėmis grįžo į lygį, kuris buvo prieš prasidedant karui. Tačiau šis atsigavimas yra trapus ir gali sulėtėti arba net apsiversti, jei karas paaštrėtų. Kita vertus, nurodoma, kad išjudinti investicijas bus sunkiau.
Tačiau teigiama, kad vidaus paklausos sąlygos atsigauna. Palaipsnis rezervistų grįžimas į darbą ir naujų darbuotojų iš užsienio įdarbinimas – kai kuriais žiniasklaidos pranešimais, iš viso iki 60 tūkst. per artimiausius mėnesius – taip pat skatintų verslo aktyvumą.
Vis dar įtempta vidaus politikos padėtis gali turėti ilgalaikį neigiamą poveikį investuotojų pasitikėjimui, kuris jau nukentėjo dėl prieštaringai vertinamų teismų reformų, 2023-iaisiais sukėlusių masines demonstracijas.
2024 metais nacionalinė nepaprastosios padėties koalicinė vyriausybė ir karo meto ministrų kabinetas gali būti išformuoti sušvelninus arba nutraukus karo veiksmus.
Spėjama, kad premjero Benjamino Netanyahu (Benjamino Netanjahaus) vyriausybė žlugs, nes ji daugelio laikoma atsakinga už nesugebėjimą užkirsti kelią „Hamas“ išpuoliui, taip pat už jo pasiūlytas teismų reformas.
2024 metais svarbus iššūkis bus biudžeto deficitas. Centrinis bankas apskaičiavo, kad su karu susijusios išlaidos 2023–2025 metais gali siekti 55 mlrd. JAV dolerių (50,58 mlrd. eurų).
Remiantis biudžetu ir jo pakeitimais, 2024-aisiais visos valstybės išlaidos turėtų būti 582 mlrd. šekelių (apie 147 mlrd. eurų). Be gynybos, papildomos lėšos bus skirtos kompensacijoms nuo karo nukentėjusiems žmonėms ir didesniems asignavimams sveikatos priežiūrai, policijai, socialinei apsaugai ir švietimui.
Nepaisant to, kad bus įšaldytas valdžios sektoriaus darbuotojų įdarbinimas ir darbo užmokesčio didinimas, apžvalgos sudarytojų nuomone, 2024-ųjų biudžeto deficitas sieks 6,5 proc. BVP, palyginti su 4,2 proc. BVP 2023-iaisiais ir 0,6 proc. BVP pertekliumi 2022-iaisiais.
„Coface“ pažymi, kad dinamiškas gamtinių dujų, gynybos ir kibernetinio saugumo technologijų eksportas kompensuos silpnas pajamas iš turizmo. Dėl karo poveikio pajėgumams tebesitęsiantį silpną kitų rūšių eksportą su kaupu atsvers mažesnis importas, susijęs su nedidele vidaus paklausa.
Geopolitinis klimatas
Tai, kad Izraeliui kol kas nepavyko pasiekti savo karo tikslų, leidžia manyti, jog karas gali trukti ilgiau, nei tikėtasi, ir galiausiai paveikti didesnę Izraelio ir kitų regiono šalių dalį. Tokia padėtis ir toliau didins įtampą tarp Izraelio naujakurių ir Vakarų Kranto arabų, sakoma apžvalgoje.
Be to, didesnis susirūpinimas dėl saugumo gali pastūmėti Izraelį vykdyti didesnes išorines operacijas, siekiant apsaugoti savo sienas, ypač šiaurėje, Libane.
Be to, Izraelio vykdomi bombardavimai Libane ir Sirijoje, kuriais atsakoma į „Hezbollah“ kovotojų išpuolius ir siekiama pašalinti svarbius „Hamas“ ir Irano lyderius, JAV ir Jungtinės Karalystės smūgiai prieš husių taikinius Jemene, atsakant į jų išpuolius prieš laivus, plaukiančius Adeno įlanka ir Raudonąja jūra pakeliui į Sueco kanalą, ir Irano remiamų kovotojų smūgiai Vakarų objektams Irake ir Sirijoje – visa tai didina karo eskalavimo ir išplėtimo už Gazos Ruožo ribų riziką, rašoma dokumente.
Saudo Arabijos ir Izraelio suartėjimas greičiausiai užtruks, nes iš Rijado perspektyvos, sustiprėjus visuomenės priešiškumui Izraeliui, santykių normalizacija priklauso nuo palestiniečių valstybės sukūrimo.
Tai taip pat bus išbandymas neseniai normalizuotiems santykiams su Jungtiniais Arabų Emyratais (JAE), Maroku ir Bahreinu, kurie ir toliau turėtų suteikti Izraeliui naujų investavimo galimybių ir finansavimo. Neseniai atkurti santykiai su Turkija nukentėjo, pastarajai užimant griežtą poziciją dėl Izraelio išpuolių Gazos Ruože.
Prastėjančius santykius su Brazilija, Čile, Pietų Afrika ir kitomis valstybėmis atsveria gerėjantys santykiai su Argentina, Indija. Teigiama, kad ryšiai su Rusija bus palaikomi, jei tik pavyks susitarti dėl operacijų Sirijoje, nors jie gali nukentėti dėl stiprėjančių Maskvos ir Teherano ryšių, sakoma apžvalgoje.
