Susitikimo išvakarėse daugiausia diskusijų kėlė ES užsienio politikos pareigos, kurias dabar eina Didžiosios Britanijos atstovė Catherine Ashton. Realiausia pretendente į postą laikoma Italijos užsienio reikalų ministrė Federica Mogherini, tačiau italės neremia Baltijos šalys ir Lenkija, kurios baiminasi pernelyg prorusiškos politikos ir kritikuoja menką patirtį. Kaip kita reali kandidatė yra minima ES humanitarinės pagalbos komisarė Kristalina Georgijeva iš Bulgarijos.
ES lyderiai taip pat tarsis dėl naujojo Europos Vadovų Tarybos pirmininko, kuriam tenka svarbus vaidmuo derinti valstybių narių interesus. Realiausia pretendente šioms pareigoms laikoma Danijos Vyriausybės vadovė Helle Thorning-Schmidt, tarp kitų kandidatų minimi Airijos ir Nyderlandų premjerai, buvę Latvijos ir Estijos ministrai pirmininkai.
Susitikime ketinama tartis ir dėl galimų ES sankcijų Rusijai, reaguojant į krizę Ukrainoje. Prezidentės Dalios Grybauskaitės spaudos tarnyba susitikimo išvakarėse išplatintame pranešime pabrėžė, kad Maskva neįvykdė praėjusiame ES lyderių susitikime iškeltų sąlygų paleisti visus įkaitus, Ukrainai perduoti sienos perėjimo punktus, įgyvendinti Ukrainos prezidento Petro Porošenkos parengtą taikos planą ir vykdyti plačią stebėjimo misiją dalyvaujant Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai.
