Priešingai nei T.Blairui, kuris atėjo į Dauning Stritą po triuškinamos leiboristų pergalės 1997 metų rinkimuose ir prie vyriausybės vairo stovėjo dešimtmetį, D.Cameronui teko penkias dienas nerimastingai laukti, kuo baigsis jo įtemptos derybos dėl valdžios pasidalijimo su liberalais demokratais.
Tačiau 43–ejų metų torių lyderis mažiausia vienu aspektu yra pranašesnis už buvusį leiboristų premjerą – vyriausybės vadovu jis tapo būdamas keliais mėnesiais jaunesnis ir apskritai yra jauniausias britų ministras pirmininkas per maždaug du šimtmečius.
Konservatorių partijoje, kurios vadove yra buvusi „geležinė ledi“ Margaret Thatcher, D.Cameronas sparčiai kopė karjeros laiptais ir greitai tapo ryškia žvaigžde. Tačiau jo sklandžiam iškilimui į britų valdžios Olimpą sutrukdė tai, kad toriams praėjusios savaitės rinkimuose nepavyko užsitikrinti absoliučios daugumos Bendruomenių Rūmuose.
Nors galiausiai jam pavyko įgyvendinti savo tikslą tapti premjeru, D.Cameronui, kuris anksčiaunėra vadovavęs vyriausybei, dabar teks ieškoti būdų, kaip išsaugoti potencialiai nestabilią koaliciją ir spręsti rekordiško biudžeto deficito problemas.
D.Cameronas įgijo išsilavinimą prestižiniame Itono koledže, britų valstybininkų lopšiu dažnai vadinamoje mokslo įstaigoje, kurioje mokėsi ir princai Williamas bei Harry.
Jis sulaukė kaltinimų, jog esą nėra pajėgus suvokti eilinių britų problemų.Vėliau jis studijavo Oksfordo universitete, kur drauge su dabartiniu Londono meru Borisu Johnsonu priklausė uždarai pasiturinčių studentų draugijai „Bulingdono klubas“, kurio nariai garsėja audringomis linksmybėmis.
Dėl savo privilegijuotos kilmės D.Cameronas, kuris, kaip teigiama, yra karaliaus Vilhelmo IV palikuonis, sulaukė kaltinimų, jog esą nėra pajėgus suvokti eilinių britų problemų.
Būsimasis premjeras baigė Oksfordo universitetą aukščiausiais įvertinimais ir gavo darbą Konservatorių partijoje, kuriai tuo metu vadovavo M.Thatcher. Jis sparčiai kopė karjeros laiptais ir tapo iždo kanclerio Normano Lamonto patarėju.
Vėliau D.Cameronas pasitraukė iš politikos ir septynerius metus dirbo žiniasklaidos kompanijos „Carlton“ komunikacijos vadovu, bet 2001 metais Vitnio apygardoje Pietų Anglijoje buvo išrinktas į parlamentą.
2005 metų gruodį D.Cameronas partijos lyderio poste pakeitė Michaelą Howardą, kai toriai nuo 1997 metų trečią kartą iš eilės pralaimėjo rinkimus T.Blairo vadovaujamiems leiboristams.
Perėmęs į savo rankas vadovavimą šiai partiją, kurią vienas torių šešėlinio kabineto ministras pavadino „bjauria“, D.Cameronas pirmiausiai ėmėsi ją „detoksikuoti“.
Jo neišgąsdino tai, kad kelių ankstesnių neilgai savo pareigas ėjusių konservatorių lyderių, tarp jų Williamo Hague'o, dabar paskirto užsienio reikalų ministru, pastangos reformuoti partiją, kuri buvo laikoma nejautria ir atitrūkusia, buvo bevaisės.
D.Cameronas, kaip teigiama, pasivadino „Tony Blairo įpėdiniu“, o jo pastangos modernizuoti Konservatorių partiją buvo lyginamos su sėkminga buvusio premjero įvykdytu jo partijos transformavimu į centristinės pakraipos politinę jėgą – naujuosius leiboristus, kurie 1997–aisiais atėjo į valdžią.
D.Camerono dėmesys aplinkosauginei veiklai ir socialinių problemų sprendimui „nualintoje Britanijoje“ buvo akivaizdus nukrypimas nuo ankstesnio konservatorių politinio kurso.
Jam taip pat pavyko sumažinti istorinį torių susiskaldymą dėl Europos. Nemažai prie to prisidėjo D.Camerono vadovaujamos partijos europarlamentarų sprendimas atsiskirti nuo didžiausios centro dešiniųjų frakcijos Europos Parlamente – Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos – ir prisijungti prie Europos konservatorių ir reformuotojų frakcijos vienijančios ES federalizmo priešininkus.
Nors toks sprendimas pribloškė Europą, Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy praėjusią savaitę prognozavo, kad tapęs vyriausybės vadovu D.Cameronas greitai atsisakys savo euroskepticizmo.
D.Cameronas dažnai kalbėjo apie savo neįgalų sūnų Ivaną, kuris mirė pernai sulaukęs šešerių metų.D.Cameronas netgi pasitelkė į pagalbą į savo šeimą, siekdamas parodyti rinkėjams, kad jo vadovaujama partija pasikeitė.
Rinkimų kampanijos metu torių lyderį nuolat lydėjo jo žavi žmona Samantha, o pats D.Cameronas dažnai kalbėjo apie savo neįgalų sūnų Ivaną, kuris mirė pernai sulaukęs šešerių metų. Pasak D.Camerono, ši skaudi patirtis paskatino jį remti valstybinę Nacionalinę sveikatos tarnybą.
Cameronai dar augina dukrą ir sūnų, o rugsėjį pora turėtų susilaukti ketvirtojo vaikelio.
Antradienį D.Cameronas drauge su Samantha atvyko į Bakingamo rūmus, kur karalienė Elizabeth II paprašė jo suformuoti naują vyriausybę.
Kiek vėliau jis priešais televizijos kameras švelniai patapšnojo žmonai per suapvalėjusį pilvuką, o paskui jie drauge žengė pro premjero rezidencijos Dauning Strite duris.
