J.Hansenas buvo vienas pirmųjų, daugiau nei prieš du dešimtmečius įspėjusių apie visuotinės klimato kaitos pavojus.
Anot jo, kad ir koks susitarimas bus pasiektas Jungtinių Tautų aukščiausio lygio susitikime dėl klimato Kopenhagoje, jis naudos neduos, o atvirkščiai – užves pasaulį ant „kelio į katastrofą“.
Tokiais klausimais apie kompromisus negali nė kalbos, reikia ryžtingų sprendimų. Juk negali priimti kompromiso sumažinti vergovę 40–50 procentų, – sakė Jamesas Hansenas.J.Hansenas griežtai kritikuoja dabartinę „taršos leidimų“ tvarką, kai jie parduodami ir perkami tarp šalių. Mokslininko nuomone, klimato kaitoje apie jokius kompromisus negali būti nė kalbos, esą dėl to reikia priimti ryžtingus sprendimus.
Kovą su klimato kaita jis palygino su buvusio JAV prezidento Abrahamo Lincolno pasipriešinimu vergovei ar buvusio Didžiosios Britanijos premjero Winstono Churchillio nusistatymu prieš nacius. „Tokiais klausimais apie kompromisus negali nė kalbos, reikia ryžtingų sprendimų. Juk negali priimti kompromiso sumažinti vergovę 40–50 procentų“, – interviu „The Guardian“ sakė J.Hansenas.
Jis taip pat kritikavo dabartinį JAV prezidentą Baracką Obamą bei Nobelio taikos premiją už kovą su klimato kaita gavusį Alą Gore‘ą, teigdamas, jog politikai nesugeba kovoti su šių dienų iššūkiais. „Mes neturime lyderio, kuris tai suprastų ir galėtų aiškiai pasakyti, kad to reikia. Vietoje to, mes bandome tęsti „biznį“ kaip įprasta“, – sakė J.Hansenas.
Anksčiau garsiausias Didžiosios Britanijos klimato kaitos mokslininkas Lordas Sternas pareiškė, kad viršūnių susitikimas Kopenhagoje yra „paskutinis šansas išgelbėti pasaulį nuo katastrofiškų globalinio atšilimo padarinių“.
Pasaulinė kovos su klimato kaita sutartis – Kioto protokolas – baigs galioti 2012 metais. Gruodžio 7 dieną Kopenhagoje prasidės JT viršūnių susitikimas, kuriame bus bandoma susitarti dėl naujos sutarties. Viliamasi susitarti dėl tokių priemonių, kurios leistų apriboti klimato šilimą dviem laipsniais – vadinamosios „saugios ribos“. Tam reikėtų pramoninių valstybių į atmosferą išmetamo anglies dvideginio kiekį iki 2020 metų sumažinti 25–40 proc., palyginti su 1990 metais.
