Tokios detalės atskleistos ketvirtadienį paskalbtame išsankstiniame Malaizijos Transporto ministerijos pranešime apie įvykį.
Pranešimas perduotas Tarptautinei civilinės aviacijos organizacijai ir Jungtinių Tautų pasaulinės aviacijos poskyriui.
Kada dingo lėktuvas?
Kovo 8 d. 1.21 val. nakties lėktuvas, kuriuo į Pekiną skrido 239 žmonės, dingo iš Kvala Lampūro radarų. Iki tol lėktuvo įgula turėjo susisiekti su Vietnamo oro eismo kontole, tačiau to nepadarė.
Mums belieka konstatuoti, kad per tas 17 minučių niekas nepastebėjo, kad lėktuvas dingo iš radarų arba bent jau nieko nedarė.
Tik praėjus 17 minučių Vetnamo aviacijos kontrolės pareigūnai pasiteiravo Malaizijos, kur yra lėktuvas.
„Mums belieka konstatuoti, kad per tas 17 minučių niekas nepastebėjo, kad lėktuvas dingo iš radarų arba bent jau nieko nedarė“, – teigia CNN korespondentas Richardas Questas.
Kodėl dar keturias valandas nepradėta paieška?
Kai buvo pastebėta, kad lėktuvas dingo iš radarų, dar keturias valandas nebuvo pradėta lėktuvo paieška.
Malaizijos transporto ministerijos pranešime pateikiamos pokalbių tarp Vietnamo ir Malaizijos pareigūnų išklotinės rodo, kad 1.38 val. nakties vietnamiečiai Kvala Lampūrui pranešė, kad nepavyksta užmegzti verbalinio kontakto su lėktuvo įgula.
Kvala Lampūras tuomet susisiekė su Singapūru, Honkongu ir Kambodža.
Šios keturios valandos, per kurias nebuvo paskelbta oficiali lėktuvo paieška, galėjo būti lemiamos.
Antradienį Malaizijos oro linijos pranešė, kad lėktuvui po 7,5 val. skrydžio greičiausiai baigėsi degalai. Tai reiškia, kad tuo metu, kai lėktuvo jau buvo pasigesta, bet paieška nebuvo skelbiama, jis dar galėjo būti ore. Manoma, kad jis galėjo skirsti ir dar 2,5 val. paieškai jau prasidėjus.
Kur buvo kariuomenė?
Malaizijos premjeras sakė, kad kariuomenė stebėjo aplink Malaiziją skrendantį lėktuvą.
Remiantis pranešimu, kariuomenės radarų įrašuose fiksuota, kaip kažkoks lėktuvas, kuris laikomas dingusiu Malaizijos orlaiviu, pasuko į Vakarus ir kirto Malaizijos pusiasalį. Todėl paieškų teritorija buvo išplėsta į Malakos sąsiaurį.
Tačiau kas nutiko po to, liko neaišku. Ministerijos paviešintame raporte apie kariuomenės vaidmenį neužsimenama.
Šios keturios valandos, per kurias nebuvo paskelbta oficiali lėktuvo paieška, galėjo būti lemiamos.
Kur detalės?
Išankstiniai pranešimai dažniausiai būna trumpi ir konkretūs. Tik nuo šalies priklauso, ar po to skelbiamos papildomos detalės, pavyzdžiui, bagažo sąrašai, keleivių sėdėjimo išklotinės, oro kontrolės įrašai.
Lyginant Malaizijos paviešintą pranešimą su kitų šalių ataskaitomis, padarytomis po aviakatastrofų, akivaizdu, kad šis yra itin skurdus detalių.
Pavyzdžiui, dingus „Air France“ lėktuvui buvo išplatintas 128 puslapių pranešimas su visomis smulkiausiomis detalėmis. Šis lėktuvas buvo surastas daugiau nei po metų, per nelaimę žuvo 228 žmonės.
Trūksta skaidrumo
Ketvirtadienį paviešintas raportas jau anksčiau buvo pateiktas Tarptautinei civilinės aviacijos organizacijai, tačiau nebuvo publikuotas viešai ir nebuvo pateiktas dingusių lėktuvo keleivių artimiesiems.
Malaizijos premjeras aiškina, kad to daryti ir neprivalėjo, mat šis pranešimas yra tik išankstinis.
Be to, net ir paviešinus raportą, žurnalistams nebuvo leista užduoti papildomų, su juo susijusių klausimų nei raštu nei spaudos konferencijoje.
Viena rekomendacija
Malaizijos Transporto ministerijos išplatintame raporte pateikiama tik viena rekomendacija ateičiai. Nurodoma, kad ateityje turėtų būti sudarytos galimybės stebėti lėktuvų buvimo vietą realiu laiku.
Tokia pati pastaba buvo pateikta ir dingus „Air France“ lėktuvui 2009 m., tačiau nuo to laiko iki dabar niekas nepasikeitė ir tokia sistema iki šiol neveikia.
