Jau nuo pat pirmųjų dienų į taikias civilių gyventojų demonstracijas Sirijos valdžia atsakė praliedama kraują. Į minią buvo paleisti šūviai. Pasitelkta ir sunkioji artilerija – tankai, bombos ir net paleistos „Scud“ raketos.
Kol visa tai vyko, Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidento Baracko Obamos administracija dar tikėjo, kad B. al Assadas numalšins sukilimus, pasiūlydamas politines reformas. 2012 m. birželį B. Obama susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, kurį bandė įtikinti prisijungti ir padėti nuversti B. al Assadą, nepaisant jo viešai išpažįstamos antipatijos Vakarams. Tačiau katastrofai kelias užkirstas nebuvo.
Tuomet ėmė skaidytis ir demonstrantai. Dalis jų virto nekontroliuojamais kovotojais ir net teroristų grupuotėmis, turinčiomis ryšių su „al-Qaeda“. Krito viena svarbiausių viduriniųjų rytų valstybių – Sirija dabar liko tik žemėlapiuose.
Specialistai skaičiuoja, kad iš Sirijos pabėgo beveik milijonas žmonių. Visi jie šalį paliko be pinigų ir maisto. Prieš metus aukų skaičius dar siekė 7 tūkst. gyvybių, o dabar jis išaugo net iki 70 tūkst.
Žinoma, karas paveikė ir ekonomiką – kovų padarytos žalos taisymas šaliai jau kainavo apie 80 mlrd. JAV dolerių, rašo „Al Arabiya“.
Kokia ateitis laukia Sirijos? Greičiausiai susiskaldymas ir tarpusavyje kovojančios jėgos. Gali būti, kad B. al Assadas griebsis ir cheminių ar biologinių ginklų. Aišku, viena – tai dar greitai nesibaigs.
