Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Egipto balansavimas: tarp demokratijos ir islamo ekstremizmo

Protestuotojai
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Protestuotojai
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Nepaisant demokratinių jėgų pergalės Egipte, dabartinis šalies nestabilumas – galimybė teroristiniam tinklui „al-Qaeda“ ir kitoms islamo ekstremistų grupėms išplėsti savo įtakos sferą. Egiptui reikia skubios tarptautinės pagalbos, norint užtikrinti reformų šioje šalyje įgyvendinimą ir užkirsti kelią ekstremistams įleisti savo šaknis šioje šalyje, rašo žurnalistas Ahmedas Rashidas dienraštyje „Financial Times“.

Šimtus metų Egiptas buvo arabų pasaulio širdis. Egiptas nurodydavo šiam pasauliui kryptį ir buvo jo idėjų centras. Tačiau ši valstybė yra ir ankstyvojo 20 amžiaus islamo fundamentalizmo bei vėliau sekusio modernesnio islamo ekstremizmo ideologiniai namai. „al-Qaeda“ ir kitos Egipto ekstremistų grupuotės nenorės, kad Egipte įsitvirtintų demokratija, nes tai iškeltų pavojų, kad šis valdymo būdas išplis po islamo šalis ir nustelbs ekstremistų siunčiamą žinią.

Savo žymę „al-Qaeda“ Egipte paliko likus vos trims savaitėms iki kilusios revoliucijos. Sausio 1 d. kovotojai įvykdė teroristinį išpuolį Aleksandrijos koptų bažnyčioje. Per išpuolį žuvo 21 maldininkas. Tai buvo gėdingas ekstremistų siekis sukurti įtampą tarp Egipto musulmonų ir krikščionių. Visa tai labai priminė kovotojų manevrus Irake ir Pakistane.

Per pastarąją revoliuciją Eipte „al-Qaeda“ tinklalapiuose ragino savo pasekėjus režimui paskelbti džihadą, o ne bandyti jį pakeisti taikiomis demonstracijomis. Didžioji dalis musulmonų šią teroristinę organizaciją ignoravo ir ėjo koja kojon kartu su Egipto krikščionimis. Nepaisant to, sukelti prieš krikščionis (ar šiitus) nukreiptą isteriją išlieka tikėtina „al-Qaedos“ strategija, kurią ši norėtų panaudoti prieš jaunus musulmonus.

Nepaisant demokratinių jėgų pergalės Egipte, dabartinis šalies nestabilumas – galimybė teroristiniam tinklui „al-Qaeda“ ir kitoms islamo ekstremistų grupėms išplėsti savo įtakos sferą.Ekstremistų šaknys Egipte – gilios. Antrasis pagal svarbą „al-Qaedos“ žmogus, aistringas ideologas Aymanas al'Zawarhiris, kadais vadovavo Egipto judėjimui „Islamo džihadas“. Nepaisant tremtyje praleistų metų, jis siekė savo šalyje atgaivinti islamo judėjimą. Pastaraisiais metais A.al'Zawarhiris ne sykį užsipuolė bandžiusius perimti islamo Egipte batutą. Tarp jų – ir Musulmonų Broliją.

Pastaroji nebėra ekstremizmo ruporas. Judėjimo ištakos – 1928 metai, jis gimė kaip pasipriešinimo kolonializmui, o vėliau – kovų prieš britų, amerikiečių ir komunistų jungą, rezultatas. Revoliucinis judėjimo potencialas buvo subrandintas puikioje intelektualinėje dirvoje. Pamatus jam pirmiausiai davė jo įkūrėjai egiptiečiai, o vėliau – Pakistano ideologai, rašę apie islamo pasaulį, valdomą šarijos. Tačiau per pastaruosius keturis dešimtmečius Brolija siekė tapti demokratinių procesų dalimi ir atmetė smurtinį džihadą. „al-Qaeda“ smerkia Broliją už „parsidavimą“ Vakarams.

Per ateinančias savaites, jei nestabilumas virš Egipto neišsisklaidys, „al-Qaeda“, be abejonės, pradės teroro kampaniją, kurios taikiniais taps Musulmonų Brolijos lyderiai. Šia kampanija bus siekiama diskredituoti šiuos žmones, kad jie negalėtų kalbėti islamo vardu. Tai taktika, kurią „al-Qaeda“ jau naudojo praeityje kitose musulmonų valstybėse. Teroristinio tinklo tikslas bus diskredituoti naująjį režimą nužudant aukščiausius valdžios ir armijos pareigūnus ir visuomenėje sukuriant fanatiškas sektas. Galutinis tikslas bus priversti šalies kariuomenę į valdžią atvesti kitą autokratą ir pasinaudoti šia figūra kaip asmeniu, ant kurio bus išliejamas pyktis, siekiant diskredituoti demokratinį judėjimą.

Egiptiečiai parodė neįtikėtiną drąsą, norėdami atsirasti ten, kur yra dabar. Tačiau revoliucija dar nesibaigė. Ekstremistai dar bandys ją išsklaidyti. „al-Qaeda“ žino, kad didžiausias jo priešas – sąmoningas ir atsakingas demokratinis judėjimas. Jo ideologinis tikslas bus paversti islamo įvedimą pagrindiniu politinės darbotvarkės klausimu, o ne teisingos ir veikiančios demokratijos sukūrimas. Egiptas ir Vakari turi išvengti šių spąstų.

Tam, kad galėtų tai padaryti, Egiptui reikalinga skubi ekonominė ir finansinė pagalba, kad šalies ekonomika pajudėtų iš vietos ir įliptų į nuoseklaus augimo vėžias. Vakarai taip pat turėtų pastūmėti Izraelį suteikti Egiptui tvirtą pagalbą – sugrįžti prie taikos derybų proceso su palestiniečiais ir taip neleisti ekstremistams mėginti ir toliau gauti dividendų iš arabų–Izraelio priešiškumo. Jei Vakarai veiks per lėtai ar bandys išlaikyti status quo, įvyks tragedija – visa erdvė bus atiduota „al-Qaedai“ ir kitoms ekstremistų grupuotėms susitelkti Egipte ir sukurti naujo pobūdžio chaosą.
 

Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min