Daugumą vietų komitete, atsakingame už naujo ES diplomatinio korpuso formavimą, užima aukšto rango Europos Tarybos (ET) ir Europos Komisijos (EK) pareigūnai. Naujosios ES šalys būgštauja, koks bus jų vaidmuo Europos išorės veiksmų tarnyboje (EIVT), kuri turi būti sukurta per ateinančius dvejus metus. Jos sukūrimo projektą maždaug po mėnesio turi pateikti naujoji ES užsienio reikalų ministrė Catherine Ashton.
ES diplomatijos vadovė sudarė aukščiausio lygio grupę iš 13 narių, kurie jai patarinėja šiuo klausimu. Kol kas ekspertai daugiausia diskutuota, iš kokio biudžeto bus finansuojama EIVT: iš Stabilizavimo instrumento, kurio metinis biudžetas – 285 mln. eurų, ar iš Europos plėtros fondo, kurio metinis biudžetas – 3 mlrd. eurų. ES diplomatinio korpuso biudžetui turės pritarti Europos Parlamento nariai.
Į savo grupę C.Ashton įtraukė kelis įtakingiausius užkulisių Briuselyje veikėjus. Tarp jų yra ET generalinis sekretorius Pierre'as de Boissieu, kai kurių ES pareigūnų vadinamas „kardinolu Richelieu“ (pagal garsųjį XVII amžiaus Prancūzijos politikos manipuliatorių). Dauguma grupės narių – britai ir prancūzai iš ET ir EK, o valstybės narės turi tik 4 atstovus, tarp jų tik vieną iš naujos ES narės – Vengrijos ambasadorių ES Gaborą Ivaną.
Keblus klausimas, kurį teks spręsti C.Ashton, – garantuoti, kad naujosios ES narės gautų pakankamai aukštų postų. ET ir EK, kurios skirs du trečdalius EIVT personalo, dominuoja atstovai iš senųjų narių. Dabar iš 1657 EK pareigūnų užsienio tarnybose tik 117 yra iš 12 šalių, kurios įstojo į ES po 2004 metų. Tik vienas jų – Vengrijos diplomatas Janosas Hermanas, dirbantis EK atstovybėje Norvegijoje, – eina aukščiausio rango pareigas.
„Briuselio mafija neleidžia, kad mes čia prikištume savo purvinas rankas“, – sakė vienas ES pareigūnas iš Lenkijos.
G.Ivanas neįžvelgia jokio šališkumo tame, kad C.Ashton grupėje jis yra vienintelis atstovas iš naujosios ES šalies. „Nemanau, kad veikiama prieš naująsias nares“, – sakė 20 metų darbo patirtį Briuselyje turintis diplomatas, bet pažadėjo ginti naujųjų narių interesus. „Sudarant EIVT dera atkreipti dėmesį į geografinę pusiausvyrą. Iš tiesų, užsienio tarnybose nedaug naujųjų narių atstovų. Aš atkreipsiu į tai dėmesį“, – sakė G.Ivanas.
Neseniai ES pavertė 54 iš 136 EK atstovybių užsienyje ambasadomis, kurios atstovauja visą ES. Tai padaryta laikantis Lisabonos sutarties, pagal kurią ES siekia sukurti vieningą užsienio politiką. Iki šiol visos ES vardu kalbėdavo šalies, kuri tuo metu pirmininkaudavo ES, ambasada.
8 iš pertvarkytų ambasadų yra Armėnijoje, Gruzijoje, Makedonijoje, Moldovoje, Norvegijoje, Serbijoje, Šveicarijoje ir Ukrainoje. 12 įsikūrusios Azijos ir Ramiojo vandenyno šalyse, visos kitos – Afrikoje. Kai kurių ES ambasadų pagrindinis uždavinys – dalyti pagalbą arba vykdyti kitus projektus, pavyzdžiui, kaip Fidžyje – propaguoti europietišką kiną.
54 atstovybes, kurioms suteikti nauji įgaliojimai, parinko C.Ashton po diskusijų su ES narėmis. Nėra numatyta jokio termino, iki kurio bus pertvarkytos likusios EK atstovybės.
