Tuo tarpu dėl jau apkarpyto darbo užmokesčio šalyje kilo dar vienas streikas.
Europos Sąjungos (ES) šalių susitikime Vokietijos, Austrijos ir Švedijos finansų ministrai labiausiai spaudė Graikiją imtis papildomų priemonių spręsti savo skolų krizę.
Vokietijos finansų viceministras paragino Atėnus pasekti Airijos ir Latvijos, kurios ėmėsi žingsnių smarkiai sumažinti išlaidas ir apkarpyti darbo užmokestį, pavyzdžiu.
„Aiškiai pasakėme, kad dabar kamuoliukas Graikijos pusėje, – sakė Joergas Asmussenas. – Reikia papildomų Graikijos priemonių“.
Šis pasisakymas ir po susitikimo ministrų paskelbtas pareiškimas aiškiai rodo, kad pasibaigus
 |
| AFP/„Scanpix“ nuotr./Masiniai protestai Graikijoje |
jų skirtam 30 dienų laikotarpiui, per kurį Graikija turi parengti ir pradėti įgyvendinti papildomų taupymo priemonių planą, Atėnų kokiu atveju bus reikalaujama dar apkarpyti biudžetą arba didinti mokesčius, o galbūt imtis abiejų šių priemonių.
Per vienuolika euro zonos gyvavimo metų Graikija yra pirmoji valstybė, paprašiusi politinio pažado suteikti paramą. Tarptautinėms rinkoms nerimaujant dėl Atėnų problemų, euro vertė smuko ir sumažėjo obligacijų pelningumas, todėl aptarnauti skolą tapo dar sudėtingiau.
Ministrai nieko neužsiminė apie konkrečias pagalbos priemones ar paramą. Jie tik spaudė Graikiją imtis papildomų veiksmų, mainais pažadėję ją paremti, jei padėtis taps visiškai nekontroliuojama. Tą patį Atėnams praėjusį ketvirtadienį pažadėjo ES šalių lyderiai.
„Spaudimas Graikijai iki kovo 16–osios apsvarstyti tolesnes priemones akivaizdžiai padidėjo“, – sakė Austrijos finansų ministras Josefas Proellis ir pridūrė, jog kol kas nesutarta dėl jokių paramos priemonių.
Paklaustas, kas nutiks, jei ateinančiomis savaitėmis Atėnams sunkiai seksis surinkti pinigus, J.Proellis sakė, jog nors visų pirma šią problemą privalo spręsti pati Graikija, Europos šalys nepalieka jos vienos.
„Vokietija, Prancūzija ir kitos šalys – (būtų) grupė valstybių, galinčių duoti pinigų Graikijai, kad būtų stabilizuota ši šalis, o taip pat ir euro zona, – sakė ministras Reuters televizijai. – Tačiau tokia diskusija dar nevyksta“.Vokietija, Prancūzija ir kitos šalys – (būtų) grupė valstybių, galinčių duoti pinigų Graikijai, kad būtų stabilizuota ši šalis, o taip pat ir euro zona.
ES finansų ministrai nurodė Graikijai iki kovo 16 dienos imtis efektyvių taupymo priemonių. Tuomet jie įvertins padėtį ir priims sprendimą dėl tolesnių veiksmų. Gegužės viduryje Atėnai vėl pristatys ataskaitą ir po to turės tai daryti kas tris mėnesius.
Vokietijos finansų viceministras J.Asmussenas ir kiti pareigūnai užsiminė, kad siekiant padėti Graikijai susidoroti su skolų krize gali būti prašoma ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) patarimo, bet ne jo pinigų.
ES ekonominės ir pinigų politikos komisaras Olli Rehnas pranešė, kad ekspertai iš Europos Komisijos, TVF ir Europos centrinio banko artimiausiomis dienomis atvyks į Atėnus patikrinti, kaip vykdomos priemonės, apie kurias skelbta anksčiau.
Vašingtone Baltųjų rūmų atstovas spaudai Robertas Gibbsas sakė, kad Jungtinės Valstijos neabejoja, jog Europos Sąjunga pajėgi pati suvaldyti situaciją, tačiau neatsakė į klausimą, ar prezidentas Barackas Obama patenkintas tais žingsniais, kurių iki šiol ėmėsi europiečiai.
Graikijos finansų ministras Georgas Papakonstantinas, kuris pirmadienį sakė, kad jo vyriausybei reikės daugiau nei vienos dienos „pasukti Titaniką“, pareiškė, kad jo šalis galbūt buvo lengvas taikinys, bet pažadas padėti turėtų pasitarnauti kaip atgrasinimo priemonė.
„Šiandien – Graikija, rytoj gali būti kita šalis“, – sakė jis.
Liuksemburgo premjeras ir finansų ministras Jeanas–Claude'as Junckeras taip pat išreiškė nusivylimą rinkomis, kur vyriausybės kol kas sėkmingai ėmėsi skolų refinansavimo reguliariai išleidžiant obligacijas.
„Mums nederėtų sutikti būti finansų rinkų taikiniais, – sakė J.–C.Junckeras. – Man nerimą kelią toks iracionalus finansų rinkių elgesys“.
Tačiau jis taip pat pabrėžė, kad „kamuoliukas yra Graikijos pusėje“. Tai sakoma yra po finansų ministrų susitikimo Briuselyje paskelbtame oficialiame pareiškime.
Tuo tarpu Atėnuose šalies muitinės pareigūnai pradėjo trijų dienų streiką, protestuodami dėl jų pajamų apkarpymo.
Graikija padidino mokesčius už kurą, apkarpė valstybės tarnautojų darbo užmokestį ir ėmėsi pensijų reformų, siekdama įgyvendinti pažadą valdžios sektoriaus biudžeto deficitą, kuris pernai siekė 12,7 proc. BVP, šiais metais sumažinti iki 8,7 proc., o 2012 metais – iki mažiau nei 3 proc. BVP.
Graikijai taip pat teks pridėti nemažai pastangų, kad susigrąžintų patikimumą, kuri ji prarado paaiškėjus, kad šalis daug metų teikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie savo biudžetą, kurią Švedijos finansų ministras Andersas Borgas pavadino „iš esmės apgaulinga“.
„To, ką matėme iki šiol, nepakanka. Mum reikia daugiau žingsnių, kai kalbame apie mokesčius... ir išlaidas, jei jie nori sukurti pasitikėjimą rinkoje“, – antradienį sakė A.Borgas.
