Analitikams stebint kiekvieną ES atsako į šią krizę niuansą, baiminamasi, kad neeilinis viršūnių susitikimas tik dar labiau pablogintų padėtį, jeigu nebūtų pasiekta konkrečių sprendinių.
Trečiadienį Vokietija informavo esanti nusistačiusi prieš tokį susitikimą, o viena vyriausybės atsakovė pareiškė: „Konkrečių planų šaukti specialų viršūnių susitikimą nėra.“
Ši Berlyno pozicija skiriasi nuo Prancūzijos nuomonės – Paryžius yra linkęs spartinti derybas dėl Graikijos.
Kai kurie ES pareigūnai, tarp jų ekonominės ir pinigų politikos komisaras Olli Rehnas, nori, kad būtų kuo greičiau susitarta dėl antrojo finansinio gelbėjimo paketo Atėnams, pažymėdami, jog užsitęsęs politinis netikrumas neigiamai paveiks rinkas.
Tuo tarpu Graikijos premjeras Georgas Papandrėjas anksčiau šią savaitę atvirame laiške Jeanui-Claude'ui Junckeriui, vadovaujančiam euro zonos valstybių finansų ministrus vienijančiai Eurogrupei, pabrėžė, kad Bendrijos „neryžtingumas ir klaidos“ daro žalą.
Premjero nerimas materializavosi trečiadienį, kai tarptautinė reitingų agentūra „Fitch“ pranešė pabloginusi Graikijos skolinimosi reitingą trimis padalomis nuo „B+“ iki „CCC“, argumentuodama šį sprendimą „politiniu netikrumu“ dėl privataus sektoriaus dalyvavimo naujame pagalbos pakete.
Airijos ir Portugalijos skolinimosi reitingai taip pat buvo neseniai sumažinti, investuotojams nerimaujant, kiek privatus sektorius įsitrauks į antrąjį finansinio gelbėjimo planą, kurio bendra vertė – 115 mlrd. eurų (397 mlrd. litų).
Privataus sektoriaus dalyvavimas, už kurį pasisako Vokietija, tebėra įnirtingų diskusijų objektas, tariantis dėl pagalbos Atėnams antrojo etapo.
Berlynas sulaukė palaikymo trečiadienį, kai Tarptautinis valiutos fondas (TVF) paskelbė ataskaitą, remiančią Vokietijos poziciją. Tačiau Vokietijos dienraštis „Handelblatt“ ketvirtadienį pranešė, jog šalies vyriausybė nebetiki, jog įtikins privačius obligacijų savininkus „esmingai savanoriškai prisidėti“ prie naujojo plano.
Laikraštis rašo, jog privatus sektorius antrajame gelbėjimo pakete veikiausiai nedalyvaus, todėl reikės rasti kitų šaltinių, iš kurių būtų galima surinkti trūkstamus 30 mlrd. eurų.
Pasak vieno Bendrijos diplomato, ES lyderiai pasiruošę susirinkti į viršūnių susitikimą per dvi paras po to, kai būtų gautas kvietimas, tačiau jie taip pat suvokia riziką, jeigu nebūtų priimta esminių sprendimų.
„Nėra jokios prasmės rengti susitikimą, kuriame nebūtų padaryta išsamių išvadų dėl to, kas neišsispręs savaime, jeigu mes nesiimsime spręsti, – sakė Airijos premjeras Enda Kenny trečiadienį. – Taigi, jeigu Tarybos susitikimas vyktų penktadienį, jame turi būti nebijoma nusidilginti ir apibrėžti Europos atsaką į krizę, kuri aiškiai sukelia nerimą ir susirūpinimą.“
Tačiau kai kurie ES diplomatai dabar jau kalba, kad šis susitikimas veikiausiai bus sušauktas tik kitą savaitę.
