ES diplomatijos vadovė Catherine Ashton sakė, kad „darbas tęsiamas“, siekiant užtikrinti, jog 28 šalių blokas būtų pasiruošęs imtis priemonių prieš Rusiją, jeigu iškiltų tokia būtinybė, tačiau pažymėjo, kad „reikia įtikinti Rusiją deeskaluoti padėtį“.
Maskva kovą aneksavo Krymo pusiasalį po neteisėto referendumo, surengto praėjus vos dviem savaitėms po to, kai Rusijos pajėgos užėmė tą Ukrainos regioną. Ukraina ir Vakarų šalys nepripažįsta nei prorusiško referendumo, nei aneksijos.
Ukrainos krizė buvo pagrindinė tema per dvi dienas Atėnuose vykusias ES užsienio reikalų ministrų derybas.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris pasakė, kad Rusijai reikėtų suprasti, jog „turėti kaimynystėje žlungančią valstybę“ neatitinka jos interesų.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris pasakė, kad Rusijai reikėtų suprasti, jog „turėti kaimynystėje žlungančią valstybę“ neatitinka jos interesų
Pasak jo, Europai reikia Rusijos, kad padėtų gelbėti naująją (Ukrainos) valdžią ekonomiškai išvargintame Kijeve.
„Ekonominio stabilizavimo klausimas priklauso ir nuo to, kaip Rusija, pavyzdžiui, nustatys energetikos kainas Ukrainai. Štai kodėl mes, net esant konfliktui tarp mūsų, turime kalbėtis su Rusija“, – pabrėžė Vokietijos ministras.
Penktadienį, prieš prasidedant šiam pasitarimui, Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Williamas Hague'as paragino ES partnerius suplanuoti potencialias griežtesnes sankcijas Rusijai, kurios galėtų būti paskelbtos, jeigu prireiktų. Bendrija iki šiol yra paskelbusi sankcijas tik atskiriems asmenims, siejamais su intervencija Kryme.
Susitikimo pirmininkas Graikijos užsienio reikalų ministras Evangelas Venizelas pažymėjo, kad „sankcijos nėra savitikslės ... Svarbiausia yra deeskalavimas, kuris vestų prie lemiamo ir veikiančio sprendinio“ Rusijos ir Ukrainos krizėje.
Graikija sausį perėmė iš Lietuvos pirmininkavimą ES ir vykdys šią funkciją pirmuosius šešis šių metų mėnesius, todėl Atėnuose vyksta daugelis Bendrijos susitikimų.
ES toliau konsultuosis su Maskva ir Vašingtonu dėl planuojamų ekonominių susitarimų su Ukraina ir Moldova, pridūrė C.Ashton.
„Sutartis su Ukraina padarys teigiamą poveikį Rusijos ekonomikai. Mes toliau dirbsime su Rusija ir JAV“, – aiškino ji.
Užsienio reikalų ministrai taip pat aptarė padėtį pilietinio karo krečiamoje Sirijoje, šeštadienį vykstančius prezidento rinkimus Afganistane ir padėtį Šiaurės Afrikoje, įskaitant Tunisą, Egiptą ir Libiją.
