Atsidariusios 9 val. vietos (ir Lietuvos) laiku 547 rinkimų apylinkės dirbo iki 20 valandos.
Papildyta 22.05 val. Estijoje sekmadienį baigėsi balsavimas parlamento rinkimuose, kuriuose dalyvavo iš viso 63,7 proc. rinkėjų, pranešė Centrinė rinkimų komisija.
Estijos parlamento rinkimuose daugiausiai balsų surinko premjero Taavi Roivas valdančioji Reformų partija, sekmadienio vakarą pranešė Nacionalinis rinkimų komitetas.
Už Reformų partiją balsavo 34,5 proc. rinkėjų, nurodė komitetas.
Suskaičiavus beveik trečdalį balsų paaiškėjo, kad už Reformų partiją balsavo 34,5 proc. rinkėjų, nurodė komitetas.
Antroji buvo valdančiosios koalicijos partnerė Socialdemokratų partija (SDE), už kurią balsavo 17,2 proc. rinkėjų, o opozicinė „Tėvynės“ ir „Res Publica“ sąjunga (IRL) turi apie 16,5 proc. palaikymą, rodo negalutiniai rezultatai.
Už prorusišką Centro partiją balsavo apie 11,2 proc. rinkėjų.
Naujai susikūrusi Laisvės partija liko penkta (10,9 proc.), o Konservatyvioji liaudies partija (EKRE) – šešta (7,8 procento)
Preliminarūs Nacionalinio rinkimų komiteto duomenys rodo, kad rinkimuose savo valią pareiškė 63,7 proc. rinkėjų.
Balsavimas rinkimų apylinkėse baigėsi 20 val. vietos (ir Lietuvos) laiku, o iškart po to buvo paskelbti išankstinio elektroninio balsavimo, vykusio vasario 19–25 dienomis, rezultatai, naujienų agentūra „Interfax“ citavo šaltinius Centrinėje rinkimų komisijoje.
Elektroninis balsavimas pasiteisino
Šiemet elektroninio balsavimo galimybę pasirinko daugiausiai rinkėjų negu per ankstesnius parlamento rinkimus. Elektroniniu būdu balsavo 176 491 žmogus – 19,6 proc. rinkėjų.
Elektroninio balsavimo rezultatai rodo, kad daugiausiai rinkėjų (37,5 proc.) palaikė valdančiąją Reformų partiją. Opozicinė „Tėvynės“ ir „Res Publica“ sąjunga (IRL) elektroniniame balsavime surinko 17,2 proc., o valdančiosios koalicijos narė Socialdemokratų partija – 16,9 proc. balsų.
Parlamente nedirbusią Laisvės partiją palaikė 12 proc. elektroninio balsavimo dalyvių; už prorusišką Centro partiją – 7,7 proc., o už konservatyviąją Liaudies sąjungą – 6,9 proc. rinkėjų.
Centrinė rinkimų komisija nurodė, kad sekmadienį balsavimas vyko ramiai, be incidentų. Artimiausiomis valandomis laukiama preliminarių balsalapių skaičiavimo rezultatų.
Į 101 vietą turintį Estijos parlamentą kandidatavo 872 žmonės – 13 nepriklausomų kandidatų ir 10 partijų atstovų.
Politinė situacija
Estijos centro kairioji koalicija tikriausiai grįš į valdžią po šių rinkimų, kuriuose temdys įtampa dėl Rusijos karinio stiprėjimo ir Kremliaus politiką palaikančios partijos, kurią remia gausi šalies rusų mažuma.
Prieš beveik metus Maskvos įvykdyta Krymo aneksija ir jos kišimasis į konfliktą Rytų Ukrainoje sukėlė nerimą Europos Sąjungos narėms, tarp jų Estijai, kurioje etniniai rusai sudaro ketvirtadalį tarp 1,3 mln. gyventojų.
Maskvos surengtos karinės pratybos netoli sienos su Estija, likus kelioms dienoms iki rinkimų, dar labiau didina susirūpinimą Europoje, kad Kremlius gali mėginti destabilizuoti šalis, kurios priklausė jo įtakos sferai Sovietų Sąjungos laikais.
Dar vienu sukrėtimu balsavimo išvakarėse tapo žinia apie Rusijos opozicijos lyderio Borico Nemcovo įžūlų nužudymą Maskvoje penktadienio vakarą.
„Dabartinė saugumo padėtis išliks ilgą laiką“, – Reformų partijos premjeras Taavi Roivas sakė komentuodamas didžiausią Europos priešpriešą su Rusija nuo Šaltojo karo pabaigos.
„Tai nėra vien blogi orai – tai klimato pokytis“, – pabrėžė jis.
35 metų premjeras, kuris yra jauniausias vyriausybės vadovas Europos Sąjungoje, kartu su kitais Baltijos šalių lyderiais prašė atsiųsti į jų šalis daugiau NATO karių, karinės technikos, taip pat suintensyvinti patruliavimą ore, suteikiant atsvarą padidėjusioms Maskvos karinėms ambicijomis šiame itin pažeidžiamame regione.
Per išankstinį ir elektroninį balsavimą sutrikimų nebuvo užfiksuota, taip pat negauta jokių skundų dėl pažeidimų.
„Skundų nebuvo gauta, taip pat neužfiksuota jokių techninių sutrikimų“, – sakė Centrinės rinkimų komisijos atstovė Kristi Kirsberg.
