Europa „niekada visiškai neatrėmė visų iššūkių, su kuriais susidūrė jos bankų sistema“, B.Obama pabrėžė pirmadienį.
„Dabar prie viso to prisideda tai, kas vyksta Graikijoje, – pridūrė jis. – Taigi jie išgyvena finansų krizę, kuri gąsdina pasaulį.“
Vokietija pirmadienį sudavė smūgį pastangoms išplėsti finansinio stabilumo fondą, turintį apsaugoti nuo krizės euro zonoje išplitimo, taip pat tapti atsaku į antrosios pasaulinės recesijos bangos grėsmę.
ES ekonomikos reikalų komisaras Olli Rehnas anksčiau sakė, kad 440 mlrd. eurų (1,52 trln. litų) Europos finansinio stabilumo fondui (EFSF), kuris yra esminė priemonė antrajame Graikijos finansinio gelbėjimo plane, turi būti suteikta „daugiau galios“.
Tačiau, praėjus vos kelioms valandoms, Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble pareiškė, kad fondo lėšų didinti nereikia.
„Mes jam suteikiame įrankius, kad jis galėtų veikti veiksmingai“, – sakė W.Schaeuble, turėdamas omenyje naujai suteiktas EFSF galias skolinti šalims, tokioms kaip Italija, dar prieš jose prasidedant pinigų srautų sutrikimams.
„Tada mes jį naudosime veiksmingai, tačiau neketiname didinti jo tūrio“, – aiškino ministras.
W.Schaeuble šiuos tiesmukus komentarus išsakė prieš ketvirtadienį vyksiantį Vokietijos parlamento balsavimą, siekiant ratifikuoti ankstesnius EFSF įgaliojimų pakeitimus, dėl kurių iš principo buvo susitarta liepą.
Vokietijai, kurios balsas faktiškai yra svariausias, tvarkant žemyninės Europos finansus, tektų labiausiai prisidėti prie bet kokio papildomo skolinimo, tačiau šios šalies kanclerė Angela Merkel susiduria su vis didesniu nepasitenkinimu savo pačios partijoje.
W.Schaeuble intervencija sulėtino pastangas, kurios buvo įsibėgėjusios per intensyvias derybas dėl skolinimo, vykusias Vašingtone praeitą savaitgalį.
Tarptautinis valiutos fondas (TVF), Jungtinės Valstijos ir kitos Didžiojo dvidešimtuko (G-20) šalys Vašingtone ragino Europą pažaboti didelės krizės Italijoje ir kitose šalyse pavojų, stengiantis bendromis jėgomis apsaugoti pasaulį nuo antros nuosmukio bangos.
Tačiau iki šiol naujuosius ESFS įgaliojimus, dėl kurių buvo susitarta per liepą vykusį viršūnių susitikimą, ratifikavo tik aštuonios iš 17 euro zonos.
Per šį susitikimą taip pat buvo pasiūlyta skirti Graikijai papildomą 159 mlrd. eurų (549 mlrd. litų) finansinio gelbėjimo paketą, nes pernai skirta 110 mlrd. eurų paskola šios šalies neištraukė iš krizės liūno.
