Europos Vadovų Taryba bei Europos Komisija raginamos imtis neatidėliotinų veiksmų. EP nariai pridurė, jog ir kitose Sąjungos šalyse vyksta panašių pokyčių, todėl Vengrijos atvejis yra „išbandymas“ ES ir jos institucijoms.
Europarlamentarų įsitikinimu, pastaruoju metu Vengrijoje „sistemingai iš esmės blogėja padėtis, susijusi su teisine valstybe ir pagrindinėmis teisėmis“, tokiomis kaip žodžio laisvė, migrantų, prieglobsčio prašytojų ir pabėgėlių teisės, susirinkimų ir asociacijų laisvė, mažumoms priklausančių asmenų, įskaitant romus, žydus ir LGBTI asmenis, teisės, taip pat socialinės teisės. Yra ir problemų, susijusių su konstitucinės sistemos veikimu, taip pat korupcija ir interesų konfliktais.
Šių metų liepą ir rugsėjį Vengrijos parlamentas priėmė keletą pakeitimų, susijusių su prieglobsčio, baudžiamojo kodekso, baudžiamojo proceso, sienų apsaugos, policijos ir nacionalinės gynybos teisės aktais. Europos Komisija, atlikusi preliminarų vertinimą, nustatė įvairių susirūpinimą keliančių faktų ir iškėlė klausimų dėl suderinamumo su ES teise. Spalio 6 d. ji Vengrijos vyriausybei nusiuntė raštą ir vėliau gavo atsakymą. Gruodžio 10 d. Komisija pradėjo pažeidimo nagrinėjimo procedūrą prieš Vengriją.
Europarlamentarai reiškia abejones dėl skubių teisėkūros priemonių, dėl kurių Vengrijoje „tapo labai sunku pasinaudoti tarptautine apsauga, o pabėgėliai, migrantai ir prieglobsčio prašytojai yra nepagrįstai kriminalizuojami“. Jie taip pat susirūpinę dėl negrąžinimo principo pažeidimų, gausėjančių asmenų, ypač nepilnamečių, sulaikymo atvejų, taip pat „ksenofobinių kalbų, migrantus siejančių su socialinėmis problemomis arba pavojumi saugumui, ypač pasitelkiant valdžios vykdomas komunikacijos kampanijas“.
EP mano, kad visos Sąjungos valstybės „turi visapusiškai laikytis ES teisės, o visi teisės aktai turi būti grindžiami pagrindinėmis ES vertybėmis, būtent demokratija, teisine valstybe ir pagrindinėmis teisėmis“. Europarlamentarai „primygtinai ragina ES Tarybą ir Europos Vadovų Tarybą kuo skubiau surengti diskusiją dėl padėties Vengrijoje ir priimti išvadas“, o Europos Komisiją – „nedelsiant inicijuoti išsamų demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių padėties Vengrijoje stebėjimo procesą“, taip pat įvertinti, ar Vengrijoje nekyla „sisteminė grėsmė, kuri galėtų peraugti į akivaizdų šiurkštaus pažeidimo [...] pavojų“.
EP nariai „mano, kad Vengrija yra ES išbandymas siekiant nustatyti, ar ES geba ir turi politinės valios reaguoti į tam tikroje valstybėje narėje iškilusią grėsmę ES pamatinėms vertybėms ir šių vertybių pažeidimus“. Europarlamentarai „apgailestauja, kad kai kuriose kitose valstybėse narėse taip pat vyksta tokių pokyčių, ir mano, kad juos galėjo paskatinti ES neveiklumas“. Todėl, pasak rezoliucijos, kyla rimtasmsusirūpinimas dėl to, ar ES sugeba užtikrinti nuolatinį politinių Kopenhagos kriterijų laikymąsi valstybei narei prisijungus prie Sąjungos.
