Šiuos komentarus EK vadovas interviu dienraščiui „Financial Times“ išsakė tuo metu, kai Europos Sąjungos (ES) partneriai nesutaria dėl galimos finansinės pagalbos Atėnams.
Duodamas interviu, kuris buvo paskelbtas antradienį, J.M.Barroso taip pat pabrėžė esantis įsitikinęs, kad prie šio plano prisidės Vokietija. Jo nuomone, tai padrąsintų rinkas dėl Graikijos finansinio saugumo.
„Aš pažįstu (Vokietijos) kanclerę (Angelą) Merkel. Ji yra prisiekusi europietė, o aš neabejoju, kad prireikus ji palankiai žiūrės į finansinės pagalbos suteikimą Graikijai“, – J.M.Barroso sakė „Financial Times“.
16 euro zonos šalių nesutaria, ar Graikijai reikia suteikti finansinę pagalbą, o jeigu reikia – kaip geriausiai tai atlikti. Dėl Atėnus šiuo metu prislėgusių didelių tarptautinių įsiskolinimų ir dėl biudžeto deficito, Europos bendros valiutos bloką ištiko didžiausia krizė per 11 jo egzistavimo metų.
ES lyderiai galimus šios krizės sprendimus ketina svarstyti kovo 25–26 dienomis vyksiančiame Europos Vadovų Tarybos susitikime.
Vokietija griežtai priešinasi bet kokiam galimam Graikijos gelbėjimo paketui, o A.Merkel pareiškė, kad nėra būtinybės aptarinėti pagalbos mechanizmo ES viršūnių susitikime, nes patys Atėnai pagalbos neprašo.
Pasak jos, gelbėjimo paketas gali būti skirtas tik kraštutiniu atveju, gresiant neišvengiamam valstybės bankrotui.
Kitos euro zonos narės linkusios imtis veiksmų, kurie nutrauktų pelnymąsi iš Graikiją apėmusių finansinių sunkumų, dėl kurių Atėnams skolintis tapo dvigubai brangiau negu Vokietijai.
Siekdamas bendro sutarimo, J.M.Barroso dar kartą akcentavo, kad Vokietijai, kurios ekonomika – didžiausia Bendrijoje, svarbu išlaikyti stabilumą vieningos valiutos erdvėje, kuri yra pagrindinė jos eksporto rinka.
„Nebus stabilumo be solidarumo, o solidarumo – be stabilumo“, – EK vadovas sakė dienraščiui.
Tačiau bet kokia finansinė pagalba Atėnams tikriausiai būtų užginčyta Vokietijos Konstituciniame Teisme, kuris yra nustatęs griežtas taisykles, draudžiančias finansinę pagalbą kitoms valiutų sąjungos narėms.
Siekdamas užsitikrinti palaikymą, J.M.Barroso pabrėžė, kad bet kokia euro zonos pagalba būtų teikiama dvišalių paskolų pavidalu, todėl ji negalėtų būti laikoma bendru bloko narės gelbėjimo paketu.
„Tai nėra gelbėjimo paketas, – sakė jis. – Mes tai patikrinome teisiniu atžvilgiu... Tačiau tai, kad nebus gelbėjimo paketo, nereiškia, kad nebus pagalbos“.
Kai kurios bloko šalys tvirtina, kad Graikijos krizę turi spręsti euro zonos šalys, tačiau J.M.Barroso sakė, jog neprieštarautų Tarptautinio valiutos fondo (TVF) įsikišimui.
„Kalbant atvirai, niekada nesupratau tų teologinių debatų dėl TVF susiejimo su mūsų pastangomis“, – nurodė jis.
