Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Filipinuose Didįjį penktadienį buvo nukryžiuoti mažiausiai 18 žmonių

Nukryžiuotieji Filipinuose
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Nukryžiuotieji Filipinuose
Šaltinis: BNS
0
Skaitysiu vėliau
A A

Filipinuose, kuriuose dauguma gyventojų yra katalikai, mažiausiai 18 tikinčiųjų Didįjį penktadienį leidosi prikalami prie kryžių pagal seną tradiciją, turinčią priminti Jėzaus Kristaus kančią ir mirtį.

Šiam papročiui nepritaria Bažnyčios lyderiai, tačiau neįprastos apeigos padeda pritraukti daug turistų.

Per ceremoniją, kuri vyko San Chuano kaime Pampangos provincijoje, trys darbininkai atrodė ramūs, kai delnai nerūdijančio plieno vinimis buvo kalami prie medinių kryžių. Vėliau kryžiai buvo iškelti, o nukryžiuotieji kelias minutes turėjo kęsti negailestingai kepinančią saulę.

Vienas iš vyrų apsipylė ašaromis, o šimtai turistų ir gyventojų stebėjo ir fotografavo.

Dar bent 12 atgailautojų buvo nukryžiuoti dviejuose kaimyniniuose kaimuose, įskaitant šių ceremonijų pagrindinį centrą Kutudą. Dešimtys policininkų ir savanorių medicinos darbuotojų buvo pasiųsti prižiūrėti tūkstančius lankytojų, tarp kurių buvo Vakarų šalių diplomatų.

Prieš nukryžiavimą atgailaujančių žmonių minios ėjo kelis kilometrus kaimo keliais, plakdami savo apnuogintas nugaras aštriomis bambukinėmis lazdomis, kai kurie žiūrovai buvo aptaškyti jų krauju. Keli dalyviai taip pat raižė atgailautojų nugaras stiklo šukėmis, rūpindamiesi, kad ceremonija būtų pakankamai kruvina.

Filipinuose katalikišką tikėjimą neretai papildo vietos prietarai, o kai kurie žmonės Didįjį penktadienį po 15 val. vengia praustis po dušu ir skalbti, kad neprisišauktų nesėkmės. Tuo tarpu daugelis neturtingų atgailautojų ryžtasi dalyvauti kruvinose apeigose, siekdami tokiu būdu nuplauti savo nuodėmes, melsdamiesi už sergančius artimuosius, prašydami Dievo geresnio gyvenimo arba dėkodami jam už esą įvykdytus stebuklus.

Tarp šių maldininkų – 50 metų dažytojas Rubenas Inaje, kuris sakė, jog leisis prikalamas prie kryžiaus jau 25-ąjį kartą. Tokiu būdu jis nuo 1985 metų dėkoja Dievui, kad šis jį išgelbėjo nukritus nuo trijų aukštų pastato kaimyninėje Tarlako provincijoje. Be to, dažytojas meldžiasi, kad gautų daugiau darbo.

Pampangos vyskupas Pablo Virgilio Davidas sakė, kad šie kruvini ritualai atspindi Bažnyčios nesugebėjimą perteikti daugumai filipiniečių tikruosius krikščionybės principus.

„Kai nukritau nuo to pastato, man nelūžo nei vienas kaulas, – aiškino R.Inaje. – Tai stebuklas.“

„Dabar meldžiu geros sveikatos ir daugiau užsakovų“, – vyras sakė naujienų agentūrai „The Associated Press“.

Savanoriški nukryžiavimai Filipinų šiaurėje yra ekstremaliausi religinio pamaldumo didžiausioje Azijos katalikiškoje valstybėje ženklai, nors Bažnyčios hierarchai tokias apeigas smerkia. Milijonai kitų filipiniečių prieš Velykas meldžiasi ir pasninkauja.

Bažnyčios vadovai tokiems ritualams nepritaria, sakydami, jog Didžiąją savaitę tikrasis krikščioniškas tikėjimas išreiškiamas atgaila ir atsinaujinimu, o ne žalojimusi.

Iloilo provincijos arkivyskupas Angelis Lagdameo pareiškė, kad nukryžiavimai ir savęs plakimai tėra „netobulas mėgdžiojimas, kurio teologinė ir visuomeninė reikšmė abejotina“. Dvasininkas pridūrė, kad žmoniją išgelbėjo tik Jėzaus Kristaus mirtis.

Pampangos vyskupas Pablo Virgilio Davidas sakė, kad šie kruvini ritualai atspindi Bažnyčios nesugebėjimą perteikti daugumai filipiniečių tikruosius krikščionybės principus.

Tuo tarpu R.Enaje ir kiti maldininkai sakė, kad Bažnyčia turėtų gerbti jų tikėjimą.

„Kai esu iškeltas ant kryžiaus, jaučiuosi labai artimas Dievui, – aiškino R.Enaje. – Mes užaugome su šia tradicija, ir niekas mūsų negali sustabdyti.“

Raudonojo Kryžiaus atstovai didžiausią nerimą reiškia dėl galimos žalos atgailautojų sveikatai: infekcijų, šilumos smūgio, nukraujavimo ir netgi mirties dėl smarkaus sumušimo. Pareigūnai ragina tikinčiuosius atgailą reikšti kitais būdais, pavyzdžiui, tampant kraujo donorais.

Kutudo kaimo seniūnas Remigio dela Cruzas sakė, kad nei vieno iš atgailautojų sveikata rimčiau nepablogėjo nuo praeito amžiaus 6-ojo dešimtmečio, kai susiformavo viešų nukryžiavimų tradicija.

Jis pridūrė, kad per apeigas imamasi kai kurių apsaugos priemonių – dešimties centimetrų ilgio vinys laikomos spirite, kai kada netgi ištisus metus, o prieš prikalant nukryžiuotąjį jos dar apšlakstomos švęstu vandeniu.

Infantos teritorinės prelatūros vyskupas Rolando Tirona sakė, kad plakimasis ir savanoriški nukryžiavimai tėra prietarų išraiška. Pasak jo, tokios apeigos paprastai atliekamos, tikintis pasipelnyti arba privilioti turistų, todėl yra klaidingos.

Filipinai yra didžiausia katalikybės citadelė Azijoje – maždaug 80 proc. šios valstybės gyventojų, kurių iš viso yra 90 mln., išpažįsta katalikų tikėjimą. Šį savaitgalį visame salyne žmonės skirs laiko bažnytinėms apeigoms, šeimai ir paplūdimiui.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min