Akinius nešiojantis buvęs televizijos žurnalistas sekmadienį vakare, kai buvo apskelbti balsavusiųjų apklausos rezultatai, pasiskelbė išrinktuoju šios mažytės valstybės Centrinėje Amerikoje prezidentu. Jo vienintelis varžovas, dešiniųjų kandidatas Rodrigo Avila netrukus po jo pareiškimo pripažino pralaimėjimą.
Tai esminis pasikeitimas šioje skurdžioje, nusikalstamumo alinamoje valstybėje, kur buvę marksistų sukilėliai į valdžią atėjo 17 metų po pilietinio karo.
Suskaičiavę daugiau kaip 90 proc. balsalapių rinkimų pareigūnai paskelbė, kad M.Funesas per sekmadienio rinkimus, kurie vyko taikiai, gavo 51,2 proc. balsų.
Farabundo Marti nacionalinio išsivadavimo fronto (FMLN) lyderis aplenkė dešiniųjų partijos ARENA kandidatą R.Avilą, kuris, negalutiniais duomenimis, surinko 48,7 proc. balsų.
„Aš esu išrinktasis salvadoriečių prezidentas“, – per spaudos konferenciją viename sostinės San Salvadoro viešbutyje sakė M.Funesas.
„Taip, mes galėjome!“ – visos šalies miestų gatvėse skandavo raudonais drabužiais vilkintys jo šalininkai, apimti euforijos po trijų nesėkmingų bandymų laimėti prezidento postą po 12 metų trukusio pilietinio karo, kuris baigėsi 1992-aisiais.
„Noriu būti tikras tikro šalies pertvarkymo ... prezidentas“, – sakė M.Funesas.
Buvęs policijos viršininkas ir kadenciją baigiančio prezidento Eliaso Antonio Sacos protežė R.Avila per rinkimų kampaniją perspėjo, kad kairiųjų pergalė paverstų šalį Venesuelos satelite.
„Noriu, kad Mauricio Funesas iš FMLN žinotų, kad šioje atkaklioje kovoje skirtumas suteikė jam pranašumą“, – sekmadienį vakare sakė R.Avila, pripažindamas du dešimtmečius trukusio jo partijos valdymo pabaigą.
FMLN, kuris dabar yra kairiųjų partija, buvo marksistų partizanų, per pilietinį karą kovojusių su vyriausybe, koalicija. Per tą karą žuvo daugiau kaip 70 tūkst. žmonių.
M.Funesas siejo save su nuosaikiaisiais, tokiais kaip Brazilijos prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva, o ne Venesuelos prezidentas Hugo Chavezas. Be to, M.Funesas yra pirmasis FMLN kandidatas į prezidentus, kuris niekada nebuvo ginkluotas kovotojas.
„Mūsų planas yra paversti Salvadorą dinamiškiausia centrinės Amerikos ekonomika“, – sakė jis sekmadienį, užsimindamas apie svarbų klausimą šaliai, kuri yra glaudžiai susijusi su Jungtinėmis Valstijomis ir kurią tikriausiai smarkiai paveiks finansinė krizė.
Tūkstančiai iš 2,5 mln. JAV gyvenančių salvadoriečių grįžo namo balsuoti rinkimuose, kuriuos atidžiai stebėjo Vašingtonas, pilietinio karo metais rėmęs represinę kariškių vyriausybę.
JAV gerbs per rinkimus pareikštą salvadoriečių pasirinkimą, penktadienį sakė JAV valstybės departamento aukščiausio rango diplomatas Lotynų Amerikos reikalams Tomas Shannonas. Prieš tai keli JAV įstatymų leidėjai buvo perspėję, kad M.Funeso pergalė pakirstų JAV nacionalinio saugumo interesus tame regione.
Salvadoras savaitgalį sutiko savo paskutinius iš Irako grįžusius karius. Vienu metu Salvadoras Irake buvo dislokavęs 6 tūkst. savo karių. Šalies ekonomika labai priklauso nuo pinigų, kuriuos namo siunčia užsienyje, daugiausia – Jungtinėse Valstijose, gyvenantys salvadoriečiai ir kurių pastaraisiais mėnesiais sumažėjo.
Karas, skurdas ir virtinė stichinių nelaimių, tarp jų – 1998-aisiais užklupęs uraganas „Mitch“, paliko savo pėdsakus šioje šalyje, kuri yra viena neramiausių Amerikos žemynuose ir garsėja savo gatvių gaujomis – „maromis“.
M.Funeso laukia sunkūs iššūkiai dėl ekonominės krizės ir sunkios derybos Kongrese, kur nė viena partija neturi daugumos.
Sekmadienio rinkimai buvo „taikūs ir masiniai“, netrukus po to, kai 17 val. vietos (pirmadienį 1 val. Lietuvos) laiku baigėsi balsavimas, sakė Aukščiausiosios rinkimų tarybos pirmininkas Walteris Araujo.
Maždaug 4 tūkst. vietos ir tarptautinių stebėtojų nepranešė apie jokius reikšmingus incidentus balsavimo metu.
